Veidaknygė
Pagaliau pasigirdo balsas iš mūsų užsienio politikos daržinės.
Ilgai mūsiškiai negebėjo artikuliuoti valstybės požiūrio į Brexitą, Trampo išrinkimą ir politinio irimo procesus, vykstančius per visą Europos Sąjungos plotą.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, aiškindamas, ko reikia, kad ES neiširtų, pasako keletą keistai skambančių dalykų (skaityti ČIA). Ko vertas vien ES projekto palyginimas su atominiais eksperimentais. Jei tokią alegoriją jis būtų pametėjęs prieš mūsų andai „išstenėtą“ ES referendumą, joks alus ir milteliai nebūtų padėję.
Kitas ne mažiau stulbinantis ministro pasažas – apie vidinį ES konfliktą, kurį jis mato populistų ir elitų kaktomušoje. Ir įdomiausia tai, kad pats būdamas „niekingos“ populistinės valstiečių koalicijos ministru, agituoja telktis elitams prieš populistus.
Galvoje netelpa tokie politiniai oksimoronai.
* oksimoronas – [gr. oxymōron – sąmojingai kvaila], objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais, ppr. epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu, pvz., „skaudus džiaugsmas“.