Propagandos ir ideologijos analizė

Linas Karpavičius. Kaip vyksta manipuliavimas žmonėmis?

Kaip vyksta manipuliavimas žmonėmis?

Būtina nukreipti žmonių dėmesį nuo svarbių problemų ir valdžios priimamų sprendimų, nuolat prisotinant informacinę erdvę pašaline informacija, kuri neturi nieko bendro su šalies problemomis. Ši informacija turi būti prikaustanti dėmesį ir neleidžianti pradėti mąstyti. Kuo ilgiau ji tęsiasi – tuo geriau. Idealu, jei ji turėtų tęsinį, ir primintų kino serialą su pakilimais ir atoslūgiais.

Valdžia eskaluoja tam tikrą problemą ir sukelia tam tikrą gyventojų reakciją, kurio išdavoje pasiekia rezultatą, kuris naudingas valdantiems sluoksniams.

Sukuriama ir demonizuojama grupė žmonių, kad patys piliečiai reikalautų priimti įstatymus, sugriežtinančius saugumo priemones ir apribojančius laisves.

Edvardas Čiuldė. R. Valatka skelbia, kad Lietuvos ateitis yra visuotinė šalies homoseksualizacija

Kažkada kažkoks Vladimiras Leninas rašė, kad komunizmas yra tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija, savo ruožtu mūsų laikų trubadūras, toks Rimvydas Valatka radijo laidoje atviru tekstu klausytojams leido suprasti, jog Lietuvos ateitis neatskiriamai yra susijusi su visuotine šalies homoseksualizacija.

Tačiau ir mes, šiandienos Lietuvos gyventojai, pernelyg nenutolome nuo elektrifikacijos kaip pažangos rodiklio supratimo, visuomeninio tiekėjo pakeitimą privačiu tiekėju ir prasidėjusį ta proga elektros kainų šuolį traktuodami kaip pažangesnę gyventojų aprūpinimo elektros energija formą. Sakoma, kad tokia elektrifikacijos forma yra pažangesnė už buvusiąją, tačiau, kaip drauge galima spręsti iš pranešimų radijuje, šalies homoseksualizacija yra dar pažangesnė žmonių bendrabūvio forma nei patobulintos modifikacijos elektrifikacija.

Žmonės, kurie nesupranta homoseksualizacijos kaip pagrindinės ateities gairės ir svarbiausios pažangos formos, R.Valatkos yra vadinami atsilikėliais, užstrigusiais praeityje žmonėmis, vingių jonais.

Stebina, kaip paprastai, daug nekvaršindami galvos, iš esmės pagal seniai žinomą proletkulto pavyzdį valatkos supranta pažangos sąvokos turinį ir prasmę, ar ne?

Vytautas Radžvilas. Apie vertybes ir interesus

Autorius yra politikos filosofas, VU profesorius, vienas Sąjūdžio kūrėjų, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

Nacionalinio susivienijimo bendražygio Lino Karpavičiaus straipsnis ryškiai išsiskiria iš jau beveik neaprėpiamo tekstų apie karą Ukrainoje srauto ne tik tuo, kad jame pateikiama daug plačiajai visuomenei nežinomų faktų. Tokių faktų, kad nieko panašaus nesitikėjusiam ar tik šį tą girdėjusiam apie glaudų demokratinių Vakarų šalių ir despotiškos Rusijos bendradarbiavimą žmogui gali iš nuostabos užgniaužti kvapą. Šis tekstas ypač naudingas tuo, kad jis gali praverti akis ne vienam įpratusiam besąlygiškai tikėti bet kuria oficialiai skelbiama tiesa žmogui. Jame puikiai atskleidžiama, kokia milžiniška praraja gali atsiverti tarp skambių frazių apie demokratijos, laisvės bei žmogaus teisių vertybes ir už jų slypinčios jau ne tik pragmatiškos, bet iš esmės ciniškos prekybos interesais, kai į „neišvengiamas sąnaudas“ įtraukiamas net nekaltų žmonių kraujas.

Nacionalinis susivienijimas visada nuosekliai rėmė Lietuvos narystę euroatlantinėse struktūrose. Tačiau „nuosekliai“ nereiškia „aklai“. Visada laikėmės vidurio kelio tarp nuolankaus ir nemąstančio „euroentuziazmo“ ir provincialaus bei geopolitiškai trumparegiško „euroskepticizmo“. Buvome ir po šių įvykių dar labiau liksime eurorealistai. Ši nuostata iš esmės yra požiūris, kad Lietuvai narystė euroatlantinėse struktūrose yra gyvybiškai svarbi. Tačiau šiame požiūryje nėra „euroentuziastingo“ aklumo ta prasme, kad jis atspindi įsitikinimą, jos šios iš principo naudingos ir reikalingos struktūros nėra filantropų arba, kalbant paprasčiau, geraširdžių tetų ir dėdžių klubas. Tai reiškia, kad eurorealizmas įkūnija aiškų supratimą, jog patekus į turtingiausių ir galingiausių pasaulio valstybių klubą jame vis dėlto reikia tvirtai ir protingai grumtis už lygiateisę ir garbingą vietą prie derybų ir pasitarimų stalo. Ir tai įmanoma padaryti tik būnant ir išliekant valstybe.

Edvardas Čiuldė. 2014 metai: toks sąrašas, regis, greitai prablaivintų mus visus

Mane visados truputėlį įžeidžia pasakojimai, kad neva mes visi anksčiau draugiškai nesupratome tikrosios Rusijos esmės arba apie tai kažką nutuokėme miglotai, nepakankamai. Esą net ir prasidėjus Krymo aneksijai niekas nesitikėjo, kad Rusija žengs taip toli. Taigi, kaip atrodo, pribrendo laikas patikslinti klausimą dėl nuomonių balanso, Rusijai pradėjus tiesioginį Ukrainos karinį užpuolimą ir nepriklausomos šalies draskymą dar 2014 metais.

Žinoma yra žmonių, kurie keičia savo nuomones, sekdami generaline linija, vairuojami laikmečio dvasios pastūmėjimų. Neseniai skaičiau ilgamečio konservatorių partijos nario Kęstučio Masiulio interviu, kur garbus veteranas išsako kažką panašaus į apgailestavimą, kad tapo politiku, įrodinėdamas, kad toks pasirinkimas yra nepakeliamai sunki našta, besitęsiantis 20 metų didvyrio pasiaukojimas dėl tautos.

Žinoma, K.Masiulis tikrai yra ne pats blogiausias variantas, greičiau – atvirkščiai. Tačiau mes neblogai prisimename ir tai, kad prieš dešimt su trupučiuku metų anas buvo aršus šeimos vertybių gynėjas, o dabar su konvertito įkarščiu gina vadinamųjų pažangiečių išpuolius prieš konstitucinę šeimos sampratą. Iš tiesų, kaip neretai būna, keičiasi konjunktūros pagrindiniai orientyrai, keičiasi ir žmogus, lengvai kaip išskrostos žuvies pūslė vandenyje apvirsta jo nuomonės.

Europos vaistų agentūra nėra patvirtinusi ketvirtosios dozės jokiai amžiaus grupei

STI

Skirtingai nei paskelbė LRT, Europos vaistų agentūra nėra patvirtinusi ketvirtosios dozės jokiai amžiaus grupei.

Europos vaistų agentūra neturi net įgaliojimų ką nors patvirtinti. Šios agentūros, tiksliau, jos Žmonėms skirtų vaistų komiteto (angl. Committee for Medicinal Products for Human use) darbas yra atlikti ekspertizę ir pateikti nuomonę (angl. opinion) Europos Komisijai, kuri priima sprendimą, adresuojamą ES valstybėms narėms.

Iš tiesų tai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) bei Europos vaistų agentūros COVID-19 darbo grupė padarė išvadą, kad dar per anksti svarstyti galimybę skiepyti ketvirtąja mRNA COVID-19 vakcinų doze bendrą populiaciją, tačiau abi agentūros sutarė, kad ketvirtoji (antra stiprinamoji) dozė gali būti skiriama 80 metų ir vyresniems suaugusiesiems.

Japonija išbraukė „Azovo“ pulką iš teroristinių organizacijų sąrašo

unian.net

Japonija išbraukė „Azovo“ pulką iš teroristinių organizacijų sąrašo.

Oficialų pareiškimą apie tai savo svetainėje paskelbė Japonijos teisingumo ministerijos Pagrindinis tyrimų departamentas, išbraukdamas „Azovo“ pulką iš „Tarptautinis terorizmas 2021“ registro (priminsiu, „Azovo“ kariai didvyriškai priešinasi Putino teroristams Mariupolio mieste, kuriame teroristai sušaudė Lietuvos pasididžiavimą Mantą Kvedaravičių, su kuriuo šiandien atsisveikiname, – K.S.).

„Nors ir pavėluotai, bet teisingumas triumfuoja! Japonija atsiprašė „Azovo“ ir išbraukė jį iš teroristinių organizacijų sąrašo. Iki tol „Azovo“ pulkas buvo laikomas „neonacių grupe“, – Dnipro mieste aiškino Teritorinės gynybos pulko „Azovas“ vadas Rodionas Kudriašovas.

Jis taip pat tikisi atsiprašymo iš kitų šalių ir pasaulio žiniasklaidos. Balandžio pradžioje daugiau nei 200 Ukrainos politikų ir verslininkų pasirašė atvirą laišką CNN dėl Rusijos propagandos naratyvų naudojimo. Pasirašiusieji pabrėžė, kad Kremliaus toksiškos dezinformacijos atakos iš dalies buvo nukreiptos į CNN autorius ir auditoriją.

Primename, kad kovo pabaigoje per Japonijos televiziją pasirodė didelė istorija apie „Azovo“ veiklą, situaciją Mariupolyje ir miesto gynėjus.

„Svarbu, kad medžiaga būtų objektyvi, nes žurnalistai nusprendė susisiekti su mumis tiesiogiai, o ne kartoti tai, kas jau parašyta pagal rusiškas metodikėles“, – sakė Žorinas (Maksimas Žorinas – vienas iš „Azovo“ vadų, – K.S.).

Vertimas: Kastytis Stalioraitis/Veidaknygė.

Prof. Vytautas Radžvilas. Pasiklydusiems tarp komunizmo ir nacizmo pušų

Ukrainiečių kreipimasi į CNN dėl Azovo pulko šmeižto skatina atkreiptį dėmesį į labai pavojingą pasaulio žiniasklaidoje, taaip pat ir Lietuvos viešojoje erdvėje įsitvirtinusią tendenciją. Įkyriai kartojamos standartinės frazės apie putiniškąjį „fašizmą” ir „nacizmą”. Šitaip kuriama ydinga propagandinė painiava, kurios neįmanoma laikyti tik apmaudžia teorine klaida. Ukrainos patirtis rodo, kad jos praktiniai padariniai gali būti siaubingi. Karo išvakarėse paskelbtas putiniškasis šalies „denacifikavimo” planas žadėjo ir vis dar žada mirtį tautinę ir valstybinę savimonę turintiems ukrainiečiams. Būtent tiems, kurie 2014 m. išgelbėjo Ukrainos valstybę.

Tais metais jos paprasčiausiai nebuvo kam ginti. Sovietmečiu komunistinės „tautų draugystės” propagandos vadinamaisiais „proletariniais internacionalistais” paversta ukrainiečių visuomenės dalis buvo bejėgė. Neturėdama tautinio orumo ir praradusi Kremliaus propagandos ištrintą istorinę ir laisvės kovų atmintį, ji net nesuvokė, kam reikalinga Ukrainos valstybė ir kodėl taip jau blogai būtų sugrįžti į motušės Rusijos glėbį. Grėsusios pražūties akivaizdoje lemiamu momentu, o iš tikrųjų paskutinę akimirką, išgelbėjo „nacionalistiniai” savanorių batalionai. Azovas — turbūt šauniausias iš jų.

Ukrainos politikai ir verslininkai ragina CNN neskleisti Kremliaus dezinformacijos apie Azovo pulką

Pasaulio masinės informacijos priemonėse atsiranda vietos Rusijos propagandai apie Azovo pulką, kuris Ukrainos Nacionalinės gvardijos sudėtyje didvyriškai gina Mariupolį. Politikai pareiškia, kad tam tikra informacija užsienio šaltiniuose yra Kremliaus propaganda.

Kaip informuoja Censor.net, atvirą laišką CNN aktyviai platina Ukrainos politikai ir verslo atstovai.

„Be maisto, vandens, be galimybės persigrupuoti, papildyti šaudmenis Azovas kovoja su Rusijos žvėrimi. Ir būtent todėl mes, Ukrainos politikai, pramonininkai, verslininkai, Ukrainos piliečiai, išsiuntėme kolektyvinį laišką CNN, kad apgintume Azovo, šiandien ginančio Mariupolio laisvę ir nepriklausomybę, garbę ir gerą vardą“,– rašoma pranešime.

Almantas Stankūnas. Delfi.lt kartoja Kremliaus naratyvą

Ei, DELFI.lt įsikalkite į savo globalistinės neokomunistinės ideologijos pažeistas smegenis, kad tie jūsų taip vadinami kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalistai yra vieninteliai, kurie gali apginti Ukrainą ir Lietuvą nuo siaubingo rusiškojo imperializmo.

Jūs, gąsdindami žmones taip vadinamais kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalistais, kartojate Kremliaus naratyvą.

Ir dar jūsų suvokimo supratimui: neokomunistinės revoliucijos tikslas yra pakeisti Tikrovės principą Malonumo principu. Padariniai siaubingi: žmogus yra vientisas. Jeigu sutinka vadinti moterį vyru ar atvirkščiai. t. y. praranda autentišką realybės suvokimą, kaip jis gali adekvačiai suvokti ir karinę grėsmę? Ir kaip matote ši ideologija užvaldė ir didžiausias NATO nares – Vokietiją, Prancūziją ir galingiausią narę – JAV, nes kitaip jau seniai Ukraina būtų gavusi pilnavertę karinę pagalbą ir Rusija būtų išvyta iš Ukrainos tokiu būdu išgelbėjant tūkstančių žmonių gyvybę.

Edvardas Čiuldė. Kas geriau: perteklinė tiesa ar padalinta moralė?

Pats nežinau to, kokiuose leidiniuose, portaluose ar forumuose savo pozicijas apie gyvenimo aktualijas paprastai išsako Šeimų sąjūdžio organizatoriai, tačiau jau ne pirmą kartą girdžiu kitų žmonių patikinimus, kad pastaruoju metu vadinamieji maršistai deklaruoja labai jau savitas kontroversijas apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, tokiu būdu tarsi ieškodami šiuo klausimu labiau subalansuotos tiesos nei tenkinamės dauguma iš mūsų, be jokių išlygų smerkiantys agresorių bei demonstruojantys savo pasišlykštėjimą Putino režimu.

Jeigu taip ir yra iš tiesų, pats laikas būtų daryti išvadą, kad Šeimų maršų, budinančių visuomenę, idėja buvo labai gera, tačiau tos idėjos įgyvendintojai, kaip parodė naujosios aplinkybės, yra pasitikėjimo nekeliantys, nelabai protingi žmonės, švelniai tariant, o iš tiesų – kaip reta dideli mulkiai, kraupūs nevykėliai, kurie kompromituoja idėją ir gali pastūmėti visuomenę į priešingą pusę.

Kad ir kaip žiūrėtume, visuomenėje šiandien tik baisų pasidygėjimą, nieko daugiau, turėtų sukelti, tarkime, toks apgailėtinas Orlausko nuogąstavimas, kad valdžia pasižadėjo priglobti karo pabėgėlių vaikus darželiuose, kai tų vietų darželiuose neva trūksta lietuvių šeimoms…

Scroll to Top