Popiežiaus vizito Niujorke penktadienio programą užbaigė apsilankymas imigrantų vaikų lankomoje mokykloje ir Šv. Mišios didžiulėje „Madison Square Garden“ arenoje.
Popiežiaus aplankyta Angelų Karalienės mokykla yra Brukline – pietiniame ir pačiame didžiausiame Niujorko rajone, turinčiame apie du su puse milijono gyventojų. Jis sudaro atskirą vyskupiją ir bažnytinės administracijos požiūriu.
Vatikano radijas
Šis penktadienis, rugsėjo 25-oji, iš tiesų neeilinė diena Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje. Trijų dienų susitikime laukiama visų jos 193 valstybių narių prezidentų ir vyriausybių vadovų. Šio aukščiausio lygio susitikimo tikslas yra tvaraus vystymosi programos priėmimas ateinantiems penkiolikai metų, pagrindinį dėmesį skiriant kovai prieš ekstremalų skurdą ir aplinkos apsaugai, pratęsiant ir išplečiant 2000 metais priimtą programą.
Vatikano radijas
Ketvirtadienio ryte popiežius Pranciškus kreipėsi į JAV Kongreso narius. Toks posėdis, kuriame dalyvauja Senato ir Atstovų rūmų nariai, rengiamas specialiomis progomis tris ar keturis kartus per metus – švenčiant prezidento inauguraciją, pateikiant metinę ataskaitą apie valstybės būklę, apsvarstant labai svarbią šaliai temą ar įvykį, atvykus svarbiam svečiui.
Šį kartą jungtinis posėdis sukviestas popiežiaus Pranciškaus vizito proga – pirmą kartą istorijoje popiežius kreipėsi į šios didžios demokratijos aukščiausią politinę instituciją dalyvaujant taip pat valstybės sekretoriui ir prezidento kabineto nariams, diplomatams, Aukščiausiojo teismo teisėjams.
„Vatikano radijas“
Vašingtono katedroje popiežius Pranciškus susitiko su visu Jungtinių Valstijų episkopatu – su beveik visais ganytojais, vadovaujančiais puspenkto šimto vyskupijų, taip pat su vyskupais augziliarais ir emeritais.
Gana ilgoje kalboje popiežius vyskupams priminė artimus Bažnyčios Jungtinėse Valstijose ryšius su Petro Įpėdiniais, ypač su pastarųjų dešimtmečių trim Pranciškaus pirmtakais. „Neatvykau jūsų teisti ar mokyti, – kalbėjo Pranciškus. – Norėčiau pasikalbėti apie tą seną ir tuo pat metu visada naują mūsų pareigą klausti savęs: kokiu keliu turime eiti, su kokiais jausmais, kokia dvasia turime darbuotis?“
Popiežius savo kalboje aptarė ir kai kuriuos esminius Bažnyčios Amerikoje tapatybės ir misijos elementus. „Vietinėms Bažnyčioms vadovaujančių vyskupų tapatybės ir misijos pagrindas yra jų pašaukimas vadovauti bendruomenės maldai, mokyti bendruomenę ir ją ganyti. Tačiau malda – tai ne šiaip malda, bet artima vienybė su Kristumi; mokymas ir vadovavimas – tai ne tik doktrinos mokymas, bet džiugus prisikėlusio Viešpaties skelbimas. Reikia stengtis pakilti iki Kristaus Kryžiaus aukštumų, nes tik iš tokios perspektyvos ganytojas sugebės širdies akimis matyti savo kaimenę. Reikia vengti viską matuoti pagal save.“
15min.lt
Kas 5 minutes, dėl tikėjimo pasaulyje žūva krikščionis – pirmą kartą šiuos skaičius sociologas Massimo Introvigne, ESBO bendradarbis, paviešino dar 2011 m. birželyje.
Jis apskaičiavo, kad kiekvienais metais įvairiose pasaulio vietose nužudomi mažiausiai 105 tūkst. krikščionių ir tik todėl, kad jie išpažįsta Kristų.
Šis skaičius per pastaruosius metus išaugo dramatiškai dėl krikščionių žudynių tuose Artimųjų Rytų regionuose, kur siaučia vadinamosios Islamo valstybės kovotojai, – primena Christianpost.com.
„Vatikano radijas“
Sekmadienio rytą – 9 val. vietos laiku, 16 val. Lietuvos laiku – Havanos Revoliucijos aikštėje popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias. Ši pagrindinė Kubos sostinės aikštė, skirta ne tik šeštojo dešimtmečio revoliucijai, bet ir 19 amžiaus nepriklausomybės kovoms ir vienam iš lyderių Jose Marti, gali sutalpinti iki 600 tūkst. žmonių.
Mišios buvo aukojamos ispanų kalba, su Šventuoju Tėvu jas aukojo Havanos arkivyskupas kard. Jaime Ortega y Alamino ir kiti šalies vyskupai. Tarp šv. Mišių dalyvių buvo ir Kubos prezidentas Raul Castro bei Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner. Mišių metu popiežius Pranciškus dešimčiai vaikų suteikė pirmąją Komuniją. Tai pirmas toks atvejis popiežiaus kelionių istorijoje.
Nusileidę nuo kalno, Jėzus ir jo mokiniai keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels.“ Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs.“ (Mk 9, 30–37)
Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje dėkokime Jėzui Kristui, savo mirtimi ant Kryžiaus parodžiusiam, ką reiškia būti paskutiniam ir visiems tarnauti.
„Vatikano radijas“
„Ačiū tiems politikams ir žmonėms Vakaruose, kurie, vedami kilnių intencijų, nori atverti sienas ir priimti sirų pabėgėlius, daugiausia musulmonus, tačiau taip pat krikščionis. Tačiau, žvelgiant toliaregiškai, migracija yra mirtinas pavojus krikščionybei Artimuosiuose Rytuose, o tai lemtų ir pavojingą arabiškųjų visuomenių pokytį. Tai, ko žūtbūt reikia nėra migracijos skatinimas, bet taika“, – taip būtų galima apibendrinti graikų melkitų apeigų katalikų patriarcho Grigaliaus III, reziduojančio Sirijoje, Damaske, atvirą laišką Vakarams ir visiems tiems, kurie gali įtakoti karą Sirijoje.
Rugsėjo 15 d. Seimo narys Mantas Adomėnas inicijavo rezoliuciją „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje“. Savo parašais ją parėmė 23 įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai.
Rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į krikščionių ir kitų religinių mažumų padėtį Artimuosiuose Rytuose ir siūloma ten vykstančius sisteminius nusikaltimus žmogiškumui prilyginami genocidui.
Siūlome susipažinti su rezoliucijos projektu.
Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“ Jie atsakė: „Vieni – Jonu Krikštytoju, kiti – Eliju, treti – dar kuriuo iš pranašų“. Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas“. Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti.
Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė jį drausti. Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“
Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?! Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“ (Mk 8, 27–38).
Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje dėkokime Jėzui Kristui, Mesijui, už Kryžių, per kurį esame gavę viską, ko reikia, kad įveiktume tai, kas mus veda į tamsą ir pražūtį.
