Tikėjimo persekiojimas

Ramūnas Aušrotas: Seimas atėmė galimybę skirti 1,2 proc. paramą Bažnyčiai

Komentarų: 8 / Autorius /

Dovilas Petkus | laikmetis.lt

Anot teisininko Ramūno Aušroto, sprendimai, kuriuos priėmė Seimas dėl 1,2 proc. GPM paramos skyrimo, atims galimybę remti religines bendruomenes, taip pat savo parapijas.

„Žinot, negalėjau savo akimis patikėti. LR Seimas šiandien priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis atėmė galimybę religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, (pvz. Katalikų Bažnyčios parapijoms) gauti 1,2 gyventojų pajamų mokesčio.

Pirminis liberalo A. Bagdono pasiūlymas buvo nusitaikęs 1,2 proc. atimti tik iš biudžetinių įstaigų (kas matyti iš projekto aiškinamojo rašto). Yra žinoma, kad darželiai ir mokyklos renka iš tėvų 1,2 proc. ir juos išleidžia darželio ar mokyklos infrastruktūrai gerinti (klasėms perdažyti, spinteles nupirkti ir pan.)

Aišku, galima diskutuoti dėl to, ką jos turėtų daryti iš biudžetinių lėšų. Su sąlyga, jei finansavimas įstaigos ūkiniams poreikiams tenkinti iš savivaldybės biudžeto būtų adekvatus. Taip pat galima iš dalies sutikti, kad kadangi jos gauna biudžeto lėšas, o NVO – gyvena tik iš projektinių, dėl kurių reikia konkuruoti, tai jų ir NVO padėtis yra nelygiavertė. Kaip ir galimybė rinkti pinigus (dažnai naudojasi administracine galia, pvz. netiesiogiai įpareigoja skirti 1,2 proc. darželiui ir mokyklai jos darbuotojus.

Vokietijoje vyksta teismo procesas pastoriui, nubaustam už kalbas apie homoseksualus

Komentarų: 3 / Autorius /

laikmetis.lt

„Aš tikrai nieko neturiu prieš žmones, įskaitant homoseksualus. Mano bendruomenėje, šeimoje ir tarp mano pažįstamų yra homoseksualių asmenų. Aš su jais bendrauju kaip su visais. Kaip pastorius nepritariu tam tikram elgesiui; aš jį vadinu nuodėme“.

Tai pastoriaus Olafo Latzelio (Olafo Latcelio) žodžiai, pasakyti pirmadienį per apeliacinio teismo posėdį Brėmene. O. Latzelis nesutinka su Brėmeno teismo nuosprendžiu, kuriuo už neapykantos kurstymą 2020 m. lapkričio 25 d. jam skirta 8 100 eurų bauda.

Pastorius Latzelis prieš pusantrų metų buvo pripažintas kaltu, nes per seminarą apie santuoką savo bendruomenėje pasakė, kad LGBT ideologija yra „genderinis šlamštas“, o kovojantys gėjų aktyvistai yra „velniški“. Be to, aktyvistus, kurie išniekino jo bažnyčią, subraižė jo automobilį ir grasino jo bendruomenės nariams, vadino juos „nusikaltėliais“.

Kanadoje katalikų ir ortodoksų dvasininkai nebus skiriami kariuomenės kapelionais

Parašykite komentarą / Autorius /

laikmetis.lt

Kanadoje krikščionių dvasininkai nebus skiriami kariuomenės kapelionais.

Kanados nacionalinės gynybos ministerijos patariamosios grupės nariai mano, kad katalikų ir ortodoksų religiniai įsitikinimai „akivaizdžiai neskatina įvairovės“.

Kanados gynybos ministerija kaip argumentus nurodo moterų kunigystės atmetimą ir „seksistines nuostatas, įsišaknijusias šių konfesijų religinėse dogmose“.

Kanados katalikų kariuomenės ordinaras vyskupas Scottas McCaigas (Skotas Makeigas) pažymėjo, kad visi kapelionai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, pirmiausia rūpinasi karių dvasiniu gyvenimu.

„Atrodo, kad daugelis įžeidžiančių pastabų yra nukreiptos prieš katalikus, taip pat ir prieš kai kuriuos kitus krikščionis, ir yra tiesiog karikatūros to, ką mes iš tikrųjų išpažįstame“, – sakė katalikų vyskupas.

Smurtas prieš krikščionis Europoje yra nepripažįstamas ir neįvertinamas

Komentarų: 3 / Autorius /

pozicija.org

IONA institutas naujoje svarbioje ataskaitoje teigia, kad Smurtas prieš krikščionis Europoje yra nepripažįstamas ir neįvertinamas.

Pasaulietinė netolerancija ir islamistų fizinis smurtas yra dvi pagrindinės grėsmės religijos laisvei, tačiau žiniasklaida dažnai jas sumenkina.

Europos krikščionių netolerancijos ir diskriminacijos observatorija (OIDAC) nagrinėja penkias Europos šalis, kuriose krikščionių teisės patiria didžiausią spaudimą – tai Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Vienoje įsikūrusi organizacija nustatė, kad 2019–2020 m. padaugėjo antikrikščioniškų incidentų, įskaitant žmogžudystes. Prancūzijoje 2019–2020 m. islamistai nužudė tris krikščionis ir dar daug jų buvo sužeista.

Lenkijoje sukurtas tinklalapis, leidžiantis tikintiesiems informuoti apie neapykantos kurstymą prieš Katalikų Bažnyčią

Komentarų: 3 / Autorius /

laikmetis.lt

„Mes giname didžiuosius lenkus“, – tokiu šūkiu Ordo Iuris, konservatyvių pažiūrų teisininkų organizacija, nori surengti naują internetinę kampaniją, skirtą sustabdyti neapykantą, nukreiptą į iškilius katalikus.

Organizacijos aktyvistai sako, kad jiems užtenka kaltinimų ir melo, nukreiptų prieš katalikų didvyrius iš Lenkijos, tokius kaip šventasis popiežius Jonas Paulius II ir kardinolas Stefanas Wyszyńskis.

„Praneškite apie šventojo Jono Pauliaus II arba kardinolo Stefano Wyszyńskio šmeižto atvejį“, – raginama naujoje svetainėje. Naudojant specialius mechanizmus, prijungtus prie portalo, labai paprasta pranešti apie nagrinėjamus atvejus.

Svetainėje esančiame pareiškime pabrėžiama, kad Lenkijoje ir toliau įsibėgėja antikatalikiškos tendencijos.

Päivi Räsänen interviu „Laikmečiui“: mano byla itin svarbi žodžio ir religijos laisvei

Komentarų: 2 / Autorius /

Tomas Viluckas, Karolina Mikaliūnė | laikmetis.lt

Suomijos parlamento narės Päivi Räsänen (Peivi Resenen) byla susilaukė didžiulio atgarsio tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Krikščionių demokratų lyderė ir buvusi vidaus reikalų ministrė atmeta visus keturis jai pareikštus kaltinimus dėl neapykantos, nukreiptos prieš mažumą sudarančią grupę, kurstymo. Šie kaltinimai susiję su P. Rasanen pasisakymais vienoje radijo laidoje ir jos komentarais internete apie homoseksualius veiksmus.

Redakcija susisiekė su savo įsitikinimus atkakliai ginančia politike ir pasiteiravo, kaip P. Räsänen jaučiasi laukdama bylos baigties. Norėjome sužinoti plačiau apie jos asmenybę, pažiūras, politinį kelią. Politikė mielai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus.

Ar galėtumėte papasakoti plačiau apie save mūsų portalo lankytojams? Ar augote krikščioniškoje aplinkoje? Kas buvo įtakingiausi žmonės jūsų ankstyvaisiais gyvenimo metais? Kas suformavo jūsų vertybes?

Mano vaikystės namai buvo pietryčių Suomijoje, vos už kelių kilometrų nuo Sovietų Sąjungos sienos. Mūsų namai buvo šalia Konnunsuo kalėjimo, kuriame mano tėvas dirbo prižiūrėtoju. Mano mama buvo aktyvi namų šeimininkė. Mano šeima nebuvo itin religinga; į bažnyčią eidavome daugiausia per Kalėdas, tačiau sekmadieninė mokykla stiprino mano tikėjimą. Prisimenu, kaip būdama maža mergaitė meldžiausi, kad Jėzus įžengtų į mano širdį ir priimtų kaip savo vaiką. Jėzus išgirdo mano maldą ir buvo ištikimas.

Krikščionys tėvai, nesutinkantys su translyčių ideologija pradinėse JK mokyklose, džiaugiasi: byla bus peržiūrėta

Parašykite komentarą / Autorius /

laikmetis.lt

Teisėjas patenkino dviejų krikščionių tėvų Nigelo (Naidželo) ir Sally Rowe (Sali Rou) iš Kornvalio (Anglija) prašymą peržiūrėti jų jautrią bylą, susijusią su translyčių ideologijos plitimu pradinėse mokyklose.

Šeima teigia, kad buvo priversta pati pašalinti savo vaikus iš Anglikonų Bažnyčiai priklausančios mokyklos tik dėl to, kad mokytojai ir bendraklasiai joje privalo naudoti translyčių mokinių pageidaujamus vardus ir įvardžius. Šeima tam nepritaria.

Bylą nuspręsta peržiūrėti, nes ji susijusi su švietimo klausimais, už kuriuos atsakinga valstybė.

Kai 2017 m. šešiamečio sūnaus Anglikonų Bažnyčios pradinėje mokykloje vaikai pradėjo persirenginėti, šeima žurnalistams pasakojo, kad jai buvo pasiūlyta rinktis: arba pritarti transseksualumo ideologijai, arba būti pavadintiems „transfobais“.

Pora mano, kad translytiškumo ideologija „žalinga“ vaikams, ypač pradinėje mokykloje.

Suomijos krikščionės politikės Paivi Rasanen byloje sakomos baigiamosios kalbos, verdiktas po mėnesio

Komentarų: 2 / Autorius /

laikmetis.lt

Baigiamosios kalbos buvo pateiktos Suomijos parlamento krikščionės Päivi Räsänen (Paivi Resenen) teisme, kuri buvo apkaltinta neapykantos kurstymu.

62 metų politikė buvo apkaltinta 2019 m. birželį po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Biblijos eilutę, kurioje teigiama, kad homoseksualumas yra nuodėmė.

Šį įrašą ji patalpino socialiniuose tinkluose atsakydama į Suomijos liuteronų bažnyčios, paramą LGBT renginiui.

Kartu su kitu kaltinimu, susijusiu su brošiūra, kurioje kritikuojamas homoseksualumas, už jos „nusikaltimą“ gresia maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kalbėdama prieš teismą, ji sakė: „Dabar laikas kalbėti. Nes kuo labiau tylime, tuo siaurėja žodžio ir religijos laisvės erdvė. Tikiu, kad visi žmonės yra lygūs ir brangūs. Tiesiog norėjau pasidalinti kuo aš tikiu ir kas, mano nuomone, yra geriausia visiems žmonėms“, – teisme sakė politikė.

Prancūzijoje praėjusiais metais užregistruoti 857 incidentai, nukreipti prieš krikščionis

Komentarų: 1 / Autorius /

laikmetis.lt

2021 m. Prancūzijoje užregistruota daugiau kaip 800 prieš krikščionis nukreiptų incidentų. Preliminarūs skaičiai buvo paskelbti vasario 10 d., vykdant tęstinį prieš religiją nukreiptų veiksmų tyrimą.

Tyrėjai iki šiol iš viso nustatė 1 659 su religija susijusių pažeidimų, iš kurių 857 buvo susiję su krikščionybe, 589 – su judaizmu ir 213 – su islamu.

Tokią statistiką pateikė Prancūzijos prieš religiją nukreiptų veiksmų ministrų tarnyba.

Praėjusių metų pabaigoje šalies vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) atliko pirminį vertinimą, kaip pranešė Prancūzijos vienas katalikiškas dienraštis.

ES katalikų vyskupai kritikuoja E. Macrono raginimą įtraukti abortus į ES pagrindinių teisių chartiją

Komentarų: 2 / Autorius /

laikmetis.lt

Europos katalikų vyskupai išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymo įtraukti abortus į ES pagrindinių teisių chartiją.

COMECE paprieštaravo E. Macronui

Vasario 8 d. pareiškime ES vyskupų konferencijų komisija (toliau COMECE) pažymėjo, kad nei Europos, nei tarptautinėje teisėje nėra įtvirtintos „teisės“ į abortą.

„Mėginimas pakeisti ES pagrindinių teisių chartiją, įtraukiant teisę į abortus, ne tik prieštarauja pagrindiniams Europos įsitikinimams ir vertybėms, taip taip pat būtų neteisingas įstatymas, neturintis etinio pagrindo ir pasmerktas tapti nuolatinių konfliktų tarp ES piliečių priežastimi“, – sakoma COMECE pranešime.

E. Macronas sausio 19 d. Strasbūre (Prancūzijos rytuose) Europos Parlamento nariams sakė, kad ES teisių chartiją reikia peržiūrėti.

„Turime atnaujinti šią chartiją, kad joje būtų aiškiau apibrėžta aplinkos apsauga, teisės į abortą pripažinimas“, – sakė jis.

Jis pridūrė: „Pradėkime laisvai diskutuoti su savo bendrapiliečiais ir įkvėpkime naujos gyvybės teisės pamatui, kuris kuria tvirtas vertybes puoselėjančią Europą.“

Scroll to Top