Pierre Manent. Tikroji ir tariama žmonių vienybė (II)
Pro Patria
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Galiu įsivaizduoti apšviestojo europiečio atsakymą į šiuos pastebėjimus. Galbūt jūs esate teisus, – atsakytų jis, tikriausiai bendras politinis ar religinis veiksmas yra aukščiausias galimas žmogaus pasiaukojimas, tačiau jis taip pat apgaubtas rizikos ir yra nepakankamas. Juk laikais, kai Bažnyčia darė viską, kas įmanoma, kad atvestų visus žmones į vienybę katalikybėje, jai teko padaryti ar toleruoti veiksmus, už kuriuos jai dar iki šiol neatleista. Taip pat yra ir su tautinėmis valstybėmis – nors jos ir nėra tiesiogiai atsakingos už XX amžiaus katastrofas, bet bent jau Europoje jos prarado galią ir net valią pakylėti savo piliečių širdis ir vesti juos naujų horizontų link. Jos paprasčiausiai siūlosi apsaugoti savo piliečius nuo globalizacijos suirutės, o piliečiai, kad ir ką jie sakytų, realybėje nieko daugiau ir neprašo.