Citata. Edmundas Burke: Kai valstybė keičiama pagal fantaziją ir madas, žmonės tampa ne geresni negu vasarinės muselės

„Jeigu pilietinė visuomenė yra sukurta susitarus, tai tas susitarimas ir turi tapti įstatymų pagrindu. […] Visuomenė išties yra sutartis. Antraeilės sutartys dėl atsitiktinio intereso dalykų gali būti nutraukiamos, kada patinka, tačiau valstybės negalima traktuoti kaip prekybos partnerių susitarimo dėl pipirų ir kavos, kartūno ir tabako… Į ją reikia žvelgti su kitokia – didele pagarba, nes tai ne kompanija, tvarkanti trumpalaikius ir greitai irstančius reikalus, tarnaujančius tik vulgariai gyvuliškai egzistencijai. Tai viso mokslo bendrija, viso meno bendrija, kiekvienos dorybės ir tobulumo bendrija. Kadangi tokios bendrijos tikslų negalima pasiekti per daugelio kartų gyvenimą, ji tampa bendrija ne tik gyvųjų, bet jungia ir gyvuosius, ir mirusius, ir gimstančius. Kiekvienos atskiros valstybės sutartis – tai tik tos didžiosios pirmykštės amžinosios visuomenės sutarties paragrafas…
[…]
Pavojų kelia tai, kad laikini valstybės paveldo savininkai ir gyvenimo rentininkai, nesuvokiantys, ką paveldėjo iš protėvių ir ką privalo palikti ainiams, gali pradėti veikti taip, tarytum būtų visiški jo šeimininkai. Jie neturėtų manyti, kad turi teisę neperduoti to, ką paveldėjo, ar iššvaistyti palikimą savo malonumui, sunaikindami prigimtinį visuomenės audinį, rizikuodami palikti tiems, kas ateis po jų, griuvėsius vietoj gyvenviečių… Šis neprincipingas lengvumas, su kuriuo valstybė gali būti visaip ir bet kada keičiama pagal fantaziją ir madas, sutrauko visą valstybės tęstinumo grandinę. Nebelieka kartų tarpusavio ryšių. Žmonės tampa ne geresni negu vasarinės muselės.“

Šaltinis: Edmund Burke, „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“, vertė Elena Macevičiūtė, Vilnius: Žara, 2009.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Vien mitybos

paveldo išsaugojimas ir gyvenimas pagal šias tradicijas sprendžia daug sveikatos problemų.Kai maistas tapo europietiškas, paplito ir civilizacijos ligos.Kažkaip reikia gaivinti senolių prisiminimus,kaip jie valgė, ir dalintis smetoniškais receptais.

Ina

Sulyginau Edmundo Berko citatą su knyga. Nesutampa. Atrodo, kad Kuolys tyčia savo FB paskelbė paredaguotą vertimą, kad būtų matyti, iš kur paimta.

O mintis gera

Turime pagaliau suvokti, kad ne mes valdžiai tarnaujame, bet ji renkama tam, kad tautai tarnautų ir siektų jos gerovės. O, kad taip įvyktų, turime patys pasiekti. Turi pagaliau einantieji į valdžią, kad iš jų bus pareikalauta atsakomybė ir, kad jokie jų apsisaugojimai prisidengiant išleistais įstatymais nepadės. Už tyčines klaidas reikia susimokėti atliekant bausmę.

Tad truputi perfrazuojant mintį reikalaukime: „Pavojų kelia tai, kad laikini valstybės paveldo savininkai ir gyvenimo rentininkai, nesuvokiantys, ką paveldėjo iš protėvių ir ką privalo palikti ainiams, NE gali pradėti veikti taip, tarytum būtų visiški jo šeimininkai.”

Almantas>mintis gera

Ko gero pradeti reiketu nuo to,kad paskelbti referenduma uztektu 50 000 parasu.Aisku valdziazmogiai puls aiskinti,kad referendumai kainuoja daug pinigu,bet desimt kartu brangiau kainuoja valdziazmogiu NEBAUDZIAMUMAS.Tik rafarendumu keliu pilieciai galetu koreguoti istatymus ir netgi KONSTITUCIJA.Taigi Konstitucinis teismas,kaip valdininkijops irankis engti piliecius,pasidarys nebereikalingas.Ji pilnai gali pakeisti auksciausias teismas.O toliau pilieciu diskusija per referendumus.Ir dabar Konstitucija sako,kad svarbiausi valstybes reikalai sprendziami referendumu,tik valdziazmogiai to nesilaiko.

4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top