Connie Hedegaard. Kiek mums kainuoja energetinė priklausomybė?

GRYNAS.lt

Europa neabejotinai yra didžiausia iškastinio kuro importuotoja pasaulyje. Pastarojo meto įvykiai Ukrainoje, Sirijoje ir Irake dar kartą aiškiai parodė, kokia mūsų ekonomika jautri kainų šuoliams, išoriniams energetikos srities sukrėtimams ir kitų režimų pageidavimams.

Kaip išgyti besitikinčio paciento gyvybę palaiko tik į veną lašinami vaistai, taip importuojamas iškastinis kuras palaiko Europos ekonomikos gyvybingumą, tačiau jis nėra naujo augimo skatinimo priemonė.

Šešios Europos šalys priklauso nuo Rusijos

Kaip pavyzdį paimkime energijos sąskaitas. Daugelį metų iškastinio kuro importas turėjo neigiamą poveikį Europos prekybos pusiausvyrai. Šiandien Europa importuoja daugiau nei du trečdalius visų dujų ir beveik visą savo suvartojamą naftą ir už importuojamą iškastinį kurą moka daugiau kaip 1 mlrd. eurų per dieną ir tai sudaro daugiau nei penktadalį viso ES importo.

Energetinė priklausomybė kainuoja – dėl to abejonių nekyla. O politinė jos kaina?

Štai pavyzdys: šešių ES šalių vienintelis išorinis visų dujų importuotojas yra Rusija ir trijose iš jų gamtinės dujos naudojamos tenkinti daugiau kaip ketvirtadalį viso energijos poreikio.

Ar nebūtų išmintinga atsikratyti šios priklausomybės taupant ir gaminant energiją čia – Europoje? Užsienio tiekėjai gali sustabdyti naftos ir dujų tiekimą, bet ne mūsų saulę ir vėją. Jie negali iš mūsų imti mokesčio už energiją, kurios nesuvartojame.

Mūsų kelias į energetinį saugumą prasideda čia, namuose. Kai kurie sakytų, kad visada galime kasti daugiau anglies. Ar tai išeitis? Akivaizdu, kad ne. Anglis ne tik labiausiai prisideda prie klimato kaitos, bet yra ir smogo, rūgštaus lietaus bei oro taršos priežastis. Taigi tai prieštarauja mūsų klimato politikai ir klimato srities tikslams.

Pinigus investuokime į savo šalis, ne į Putino Rusiją

Energetinis saugumas ir klimato politika – neatsiejami. Vienas be kito jie negali egzistuoti. Todėl atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos vartojimo efektyvumas yra esminiai elementai, naudingi klimatui ir mūsų energetinei nepriklausomybei.

Gera naujiena ta, kad Europa jau sutaupo 30 mlrd. eurų per metus iškastinį kurą pakeisdama vietoje pagaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija. Kitaip tariant, pinigus investuojame čia, Europoje, užuot siuntę juos į Putino Rusiją ir kitiems trečiųjų šalių iškastinio kuro tiekėjams.


Rusija manipuliuoja, grasindama nutraukti dujų tiekimą. AP/Scanpix

Iki 2050 m. ES naftos ir dujų importą galėtų sumažinti perpus ir taip sutaupyti 3 % šiandienos BVP. Daug reikalingų papildomų investicijų būtų galima gauti iš sutaupytų energijos sąnaudų. Šiuo metu į užsienį išsiunčiamos lėšos gali būti investuojamos į mūsų vidaus gamybos pramonę ir paslaugas.

Taigi Europoje energetinis saugumas turėtų būti siejamas ne tik su dujų tiekimo įvairinimu, siekiant mažesnės priklausomybės nuo Rusijos. Mažiau nuo importuojamos energijos priklausomą ekonomiką privalome kurti didindami energijos vartojimo efektyvumą ir vartodami daugiau vidaus rinkoje pagamintos švarios energijos. Taip pat turime baigti kurti energijos vidaus rinką, gerinti energetikos infrastruktūrą ir geriau išnaudoti savo energijos išteklius.

JAV ir Kinija jau susiprato

Visame pasaulyje šalys ir įmonės į savo augimo strategijas įtraukia veiksmus, kurie padėtų kovoti su klimato kaita. O šalių įsipareigojimus tarptautiniu mastu lemia aukščiausių politikų sprendimai, kuriais siekiama didesnio energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindiniuose augimo sektoriuose.


Saulės ir vėjo energijos iš šalies niekas negali atimti ar užsukti kranelio. Shutterstock nuotr.

Sausio mėnesį Europos Komisija apžvelgė savo klimato ir energetikos politikos iki 2030 m. pasiūlymus. Tarp jų – privalomas tikslas išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir tikslas bent 27 % energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Kalbant apie efektyvų energijos vartojimą, mažiausia, ką galime padaryti, tai nuveikti daugiau, kad kitą mėnesį būtų pateiktas didesnio energijos taupymo susitarimas. ES vadovai pažadėjo priimti sprendimus ne vėliau kaip spalį.

Šį mėnesį JAV paskelbė elektrinių išmetamų teršalų apribojimo taisyklių projektą. Tai ryžtingiausi kovos su klimato kaita veiksmai, kurių JAV vyriausybė iki šiol yra ėmusis, ir jie rodo, kad JAV klimato kaitą vertina rimtai. Taip pat neseniai lankantis Kinijoje man tapo aišku, jog ir ši šalis eina teisinga linkme. Kinija klimato kaitą paverčia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybe sparčiai inovacijas diegiančiuose ekonomikos sektoriuose. Dabar svarbu, kad šie nacionaliniai veiksmai taptų ambicingu tarptautiniu įsipareigojimu.

Būdas pasiekti didesnę energetinę nepriklausomybę – plačių užmojų klimato politika. O Europos Komisija 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu dirvą paruošė. Imdamiesi ryžtingų veiksmų klimato kaitos srityje ES vadovai užtikrins Europos energetinį saugumą ir paskatins tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apie autorę: Connie Hedegaard yra Europos Komisijos narė, atsakinga už klimato politiką.

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top