Vakar pranešta, kad teisėsaugos pareigūnai slapta klausėsi 17 žurnalistų – naujienų agentūros BNS buvusių ir esamų darbuotojų – pokalbių. Toks Lietuvoje iki šiol dar negirdėtas dalykas paaiškėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo pabaigoje.
Kaip rašo portalas Delfi.lt, Generalinės prokuratūros surengtoje spaudos konferencijoje situaciją pakomentavo generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis.
Klausiamas, ar, jo vertinimu, nebuvo imtasi perteklinių priemonių prieš buvusius ir esamus BNS naujienų agentūros žurnalistus, D. Raulušaitis akcentavo, kad visos priemonės buvo teisėtos.
„Aš norėčiau pradėti atsakinėti į klausimą akcentuodamas tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą, yra nepriklausomas ir sprendimus dėl tyrimo veiksmų bei prievartos priemonių taikymo priima vienasmeniškai ir savarankiškai nieko neatsiklausdamas ir iš nieko nuomonės neprašydamas. Dėl kai kurių prievartos priemonių taikymo nusprendžia teismas. Šiuo atveju prokuroras dėl visų prievartos priemonių kreipėsi į teismą ir tuos leidimus buvo gavęs“, – sakė D. Raulušaitis.
Atsakydamas į klausimą, kodėl buvo klausomasi net keleto šioje naujienų agentūroje nebedirbančių žmonių, laikinasis generalinis prokuroras teigė, kad dėl tyrimo taktikos ir strategijos sprendimus priima tyrimą organizuojantis prokuroras.
„Man vertinti nelabai yra kaip“, – sakė D. Raulušaitis.
Jis kartojo, kad visi prokuroro motyvai, kodėl buvo klausomasi konkrečių žmonių, buvo pateikti teismui ir buvo įvertinti.
D. Raulušaitis iš esmės neatsakė į klausimą, ar buvusių ir esamų žurnalistų pasiklausymas davė kokios naudos. Jis taip pat buvo paprašytas įvertinti prokuroro G. Ivanausko pasitelktų priemonių proporcingumą ir būtinumą, bet pakartojo, kad visi veiksmai buvo teisėti.
„Vien ta aplinkybė, kad pritaikius vienas ar kitas prievartos priemones nebuvo gauta tyrimui naudingos informacijos, dar savaime nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmus kaip neatitinkančius teisėtumo reikalavimų ir kitų baudžiamojo proceso principų“, – sakė laikinasis generalinis prokuroras.
Jo manymu, Generalinė prokuratūra atsakys į BNS kreipimąsi, bet pagrindas tirti G. Ivanausko veiksmus, pasak D. Raulušaičio, atsirastų, jeigu Vilniaus teismo apylinkės teisėjos L. Valentukonytės sankcionuotos prievartos priemonės būtinumą neigiamai įvertintų aukštesnės instancijos teismas. Kitaip tariant, naujienų agentūra BNS turėtų kreiptis dėl to į teismą.
„Ar bus kažkokie tyrimai ir toliau revizuojami sprendimai, pritaikyti aptariamas prievartos priemones, didele dalimi priklausys ir nuo tų asmenų pozicijos, kurių atžvilgiu tos priemonės buvo taikytos. Jei tie asmenys nuspręs teismų nutartis skųsti ir jeigu tos nutartys būtų panaikintos, ko gero, atsirastų pagrindas vertinti prokuroro veiksmus, kuris kreipėsi su prašymu dėl tokių nutarčių“, – sakė D. Raulušaitis.
Laikinasis generalinis prokuroras patikino, kad visi pareigūnai privalo gerbti žurnalistų laisvę, nepriklausomumą ir informacijos šaltinių apsaugos principus. Taip jis atsakė į klausimą, ar surinkta informacija nebus pasinaudota šantažuoti žurnalistų ar paveikti jų veiksmų. Jis užtikrino, kad visa surinkta informacija, kuri nenaudinga tyrimui, yra sunaikinama.
D. Raulušaitis nevertino, ar 17-os žurnalistų klausymasis yra daug, ar mažai, jo nuomone, reikia vertinti – ar klausomasi buvo teisėtai? „Jeigu prievartos priemonės taikomos teisėtai ir pagrįstai, tai gal nieko tokio kad ir labai didelio kiekio asmenų tas daroma. Tačiau jeigu būtų pripažinta, kad tos priemonės taikytos neteisėtai ir nepagrįstai, tai ir vieno asmens atžvilgiu yra per daug“, – sakė laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas.
Pasiteiravus, ar, jo nuomone, pasiklausymų sankcionavimo sistema veikia be priekaištų ir tokias priemones sankcionuojantis teisėjas turi galimybių tinkamai įvertinti, ar prokuroro prašymai pagrįsti, D. Raulušaitis svarstė, kad iš to, koks ažiotažas kilo visuomenėje, „kažkas šioje srityje nėra visiškai tikslu ir visiškai gerai“.
„Iš pirmo žvilgsnio visi pasielgė lyg ir teisėtai, prokuroras teisėtai kreipėsi, teismas, matyt, teisėtai vertino visus prokuroro argumentus ir priėmė iš principo teisėtą sprendimą, leisdamas taikyti atitinkamą prievartą žurnalistų atžvilgiu, tačiau visuomenėje kyla nepasitenkinimas, tai, matyt, reikėtų galvoti, ar keisti tvarkas, ar sistemas, ar požiūrį“, – teigė D. Raulušaitis.
D. Raulušaičio teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo jau baigiamas ir artimiausiu metu bus perduotas teismui. Tyrimo metu nustatyta viena įtariamoji, prezidentės patarėja D. Ulbinaitė.