ES šiuo metu dar labiau stiprina savo pozicijas. Neseniai matėme, kaip ji diktuoja Švedijos darbo laiko taisykles, darbo užmokesčio nustatymą, migraciją, o ką tik ES Parlamentas balsavo už reglamentą, kuriuo iš esmės konfiskuojama Švedijos žemės ūkio paskirties žemė iš jos savininkų.
Tai liepos 12 d., trečiadienį, priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl gamtos atkūrimo. Pagal šį pasiūlymą ES nori, kad valstybės narės atkurtų miško ir žemės ūkio paskirties žemę iki „jos pirminės vertės“. Tai reiškia, kad žemė negalės būti dirbama, o valstybė už tai turės kompensuoti ūkininkams ir žemės savininkams.
Nacionalinė Švedijos ūkininkų sąjunga (LRF) tai apibūdina taip:
„2022 m. birželį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisiškai įpareigojančio tikslo, susijusio su valstybėse narėse atkurtinos gamtos kiekiu, kuris vadinamas Gamtos atkūrimo reglamentu. Pasiūlymas suformuluotas taip, kad kyla pavojus, jog labai dideliuose produktyvios žemės ūkio ir miško žemės plotuose gamyba gali būti nebeleidžiama. Pavyzdžiui, miškai negali būti kertami, o ariama žemė užpilama vandeniu.“
„Labai neigiamas poveikis“
Jų skaičiavimais, net 16 proc. Švedijos žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės nebus galima naudoti.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad jei pasiūlymas bus priimtas, apie 16 proc. Švedijos žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės negalės būti naudojama taip, kaip dabar. Pasiūlymo pasekmės Švedijai bus ypač didelės, nes mes apie savo buveinių tipų būklę pranešame kitaip nei likusi ES dalis. Pradėsime nuo priešindustrinio laikotarpio, o ne nuo tada, kai įstojome į ES.“
Todėl, pasak LRF, ES teisės akto pasiūlymas taip pat turės „labai neigiamą poveikį“ Švedijos maisto produktų vidaus gamybos pajėgumui, t. y. klausimui, kurį kelia Švedijos demokratų partija (SD) ir kurio svarbą pastaruoju metu vis labiau suvokia ir kiti.
„Vienas iš pavyzdžių – reikalavimas užpilti vandeniu žemės ūkio paskirties žemę, kuris, remiantis Švedijos aplinkos apsaugos agentūros atlikta analize, gali paveikti iki 375 000 hektarų. Padidėję reikalavimai kraštovaizdžio elementams ir paukščių bei apdulkintojų populiacijoms atitinka 250 000 hektarų, kurių pagal pasiūlymą reikės išbraukti iš maisto gamybos. Kartu šie elementai atitinka 20,8 proc. visos dabartinės Švedijos žemės ūkio paskirties žemės, o tai turės didelį neigiamą poveikį Švedijos maisto produktų gamybai.“
Europos Parlamento narys Johanas Nisinenas (Johan Nissinen), atstovaujantis SD, taip komentavo Samnytt naujienų portalui:
– Teisės aktais siekiama, kad žemės ūkyje būtų ir gaunamas mažesnis derlius iš hektaro, ir mažiau dirbamų hektarų – ir tai tuo pačiu metu! Dėl to ne tik Švedijoje, bet ir visoje Europoje bus pagaminama mažiau maisto produktų, o tai dar labiau pakels maisto kainas ir padidins maisto produktų importą iš šalių, kuriose taikomi žemesni aplinkosaugos standartai.
Kaip pasekmė – atleidimai iš darbo
Didelių pasekmių tikimasi ir miškininkystei. LRF analizėje numatoma, kad bus atleista apie 11 500 darbuotojų, t. y. tiek pat, kiek yra visų H ir M darbuotojų. Be to, Švedija turės „atkurti“ didelius plotus iki „artimesnės pirminei būklės“. Jie atitinka „du kartus tiek, kiek visų Vermlando miškų žemės plotas“.
Tačiau padariniai bus dar didesni:
„Pagal pasiūlymą taip pat neturi būti bloginama miško žemės, kuri jau priskirta gamtos buveinei, būklė. LRF atlikta analizė rodo, kad dėl to maždaug milijoną hektarų miško reikės išbraukti iš gamybos ir suteikti jam oficialią apsaugą, pavyzdžiui, įsteigti draustinius“.
Mokesčių mokėtojai taip pat patirs poveikį ir dėl kitos priežasties. Iki 2050 m. valstybė bus priversta kompensuoti miškų savininkams 175 mlrd. švediškų kronų (apie 17,5 mlrd. eurų), iš viso daugiau kaip 233 mlrd. švediškų kronų už miškus ir žemės ūkio paskirties žemę.
–Didžioji dauguma ES Parlamento narių, įskaitant nemažai Švedijos parlamentarų, pasigenda bet kokio poveikio vertinimo. Europos ir Švedijos skurdinimas nepadeda pasaulio klimatui. Didžioji dalis viršvalstybinės klimato politikos duoda priešingą rezultatą, – sakė J. Nisinenas.
Tik SD ir KD (Krikščionys demokratai) balsavo prieš
Trečiadienį vykusiame balsavime prieš pasiūlymą balsavo tik SD, M ir KD. Kitos partijos – socialdemokratai, Centro partija, Žaliųjų partija, Kairiųjų partija ir liberalai – balsavo už.
Tviteryje Švedijos demokratų europarlamentaras Johanas Nisinenas pavadino tai „sveiko proto trūkumu“ ir atkreipė dėmesį į pavojų vietinei maisto gamybai.
Jis taip pat pažymi, kad ES „nuolat daro kliūtis žemės ūkiui“:
– Jie gyvena burbule ir nori priklausyti „gerajai“ pusei. Atrodo, kad jie nesupranta, jog visi politiniai sprendimai turi pasekmių. Jie turi įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui, mūsų pramonei, ekonomikai ir t. t., – sakė Nisinenas Samnytt portalui.
– Tai, kad balsavimo balsai taip mažai skyrėsi, rodo, kokie svarbūs yra rinkimai į Europos Parlamentą. Nepaprastai svarbu, kad kitą kadenciją turėtume dar stipresnę SD delegaciją ES Parlamente, kad galėtume nuolat būti kitoms partijoms kaip rakštis ir joms priminti, kad Švedijos interesai yra svarbesni už geros valios signalus ES elitui, – apibendrina jis.
Šaltinis: samnytt.se