Šių metų gruodžio 4 d. Delfi mums pranešė apie nėštumo ir gimdymo atostogų išeinančią Lygių galimybių kontrolierę Birutę Sabatauskaitę. Priminta ir apie tai, kad ji turi partnerę, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę Jūratę Juškaitę.
Na, dviem moterims vaikai neatsiranda. Nekalto prasidėjimo versiją taip pat tikriausiai reikėtų atmesti. Taigi vaikui atsirasti reikėjo vyro ar bent jo lytinės ląstelės. Apie vyrą straipsnyje neužsimenama.
Be užuominos apie partnerę, nieko apie B. Sabatauskaitės asmeninį gyvenimą nežinau. Tačiau viešas fakto, kad dviejų moterų poroje gims vaikas, man kelia keletą klausimų:
1) Ar turėtume vadinti biologinio vaiko tėvo suteiktą kūdikio pradėjimo paslaugą surogatine tėvyste? Jei taip, tai vyro teisių pažeidimas, nes surogatinė motinystė draudžiama, o surogatinė tėvystė leidžiama.
2) Kokios biologinio tėvo teisės gimsiančio vaiko atžvilgiu? Ar jis turės teisę matyti savo vaiką, dalyvauti jo auklėjime?
3) Kas bus, jei biologinis tėvas tokią paslaugą suteiks ne vienai moteriai?
4) Ar vaikai turės galimybę matytis, būdami pusiau broliai?
5) Kas apsaugos nuo kraujomaišos, jei atsitiktinai tokie vaikai įsimylės vienas kitą suaugę?
6) O kaip su lygybe dviejų moterų poroje, kai viena iš jų turi savo biologinį vaiką, o kita neturi?
Teko matyti skandinavų kurtą dokumentinį filmą apie spermos donorystę, kai vienišos ar vyrų nemylinčios moterys kataloge renkasi būsimą donorą pagal odos spalvą, ūgį, išsilavinimą ir kt., o po to gauna paštu produktą su instrukcija, kaip jį panaudoti. Žinoma, už tam tikrą pinigų sumą. Vyrai, išskyrus keletą kokybiškų donorų, lyg ir tampa nebereikalingi.
Nežinau, ar Lietuvos vyrams patiktų toks scenarijus.
Todėl man įdomu, ar kažkas jau aptiko spermos donorystės aukso gyslą ir ruošia dirvą šiam verslui.
Vyro lytinių ląstelių, kitaip nei moterų, nereikia laukti mėnesį. Uždirbtų ir patys donorai, ir paslaugą aptarnaujantis personalas. Bet kaip tai atsilieptų visuomenei geriau pradėti svarstyti iš anksto, kol džinas dar neišsiveržė iš butelio.