Siūlome Lietuvoje trečiąkart viešėjusio Tibeto dvasinio vadovo, Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos XIV minčių, išsakytų įvairiuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis.
Kelios ištraukos iš viešos paskaitos „Kelias į taiką ir laimę globalioje visuomenėje“:
„Man labai malonu sugrįžti į Lietuvą. Kai lankiausi čia paskutinį, tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys (savo kova už nepriklausomybę – DELFI) paliko man labai gilų įspūdį. Svarbiausia mūsų gyvenime – teisingumas ir drąsa, nesvarbu, koks stiprus būtų oponentas. Mes patys nesiekiame Tibeto nepriklausomybės. Mūsų noras ir tikslas – sugyventi su Kinija darniai ir gražiai. Žinoma, mes turime savo kultūrą, savo kalbą, budizmą ir trapią Tibeto aplinką. Mums svarbu tai išlaikyti. Mano manymu, tai galima padaryti sukuriant prasmingą autonomiją, bet žmonės, kurie gyvena Tibete, žino, kuo gyvena ta žemė, ir jiems turėtų būti leista joje tvarkytis. Šiuo metu aš optimistiškai žiūriu į ateitį, nes daug žmonių Kinijoje – intelektualai ir tiesiog šviesūs žmonės – solidarūs su Tibetu. Keičiasi požiūris ir valdžioje – Kinijos lyderiai bando rasti dialogą su Tibetu.“
„Žmonės per daug galvoja apie tai, kokiai grupei jie priklauso. Jie sako „mes“, bet omenyje turi labai siaurą ratą. Į pasaulį turėtume žvelgti plačiau ir kartais tą „mes“ lyginti su savimi, daugiau mąstyti apie tai, koks aš esu toje grupėje. Paprastai žmogus būna labai orientuotas į save – „aš“, „mano“, „mūsų grupė“. Ir kai tariame tokius žodžius, kaip „aš“, „mes“, „jie“, sukuriame barjerą tarp savęs ir kitų žmonių. O kai atsiranda barjeras tarp mūsų ir kitų žmonių, atsiranda ir prielaidos įvairiems negeriems dalykams – smurtui, prievartai, išnaudojimui, patyčioms. Jei žmonės labiau gerbtų vieni kitus, įsivaizduotų esą vienos grupės nariai, galvotų apie save kaip apie didžiulį „mes“, tokie dalykai tiesiog išnyktų.“
„Tikra, patvari taika pasaulyje atsiras tik tada, kai žmonės pradės gerbti vieni kitus. Tuomet dings pagrindas smurtui, patyčioms ir kitiems negeriems dalykams. Tačiau ši pagarba ir dvasinė ramybė neatsiras nei vien tik iš maldos, nei iš meditacijų. Tam reikia tikrų veiksmų. Tikri veiksmai paprastai atsiranda iš motyvacijos, o ir ramybei reikia motyvacijos, nes ramybė atsiranda iš širdies. Kai žmogus bus ramus savo vidumi, jis neturės pagrindo smurtui. Taigi ramybė ir pagarba aplinkiniams turi sklisti iš žmogaus vidaus. Kiekvienas žmogus turi sugebėjimą šypsotis, net kai kurie gyvūnai tą, regis, sugeba. Tai prigimtiniai dalykai, kurie daro žmogų švelnesne, atjautos kupina būtybe. Šią atjautą, švelnumą, meilę mes atsinešame su motinos pienu. 7 mlrd. žmonių gyvena vien todėl, kad jais kažkas rūpinosi, teikė jiems šilumą, paramą. Tai buvo mūsų mamos.“
„Be jokios abejonės, tie žmonės, kurie meilės, atjautos ir supratingumo vaikystėje patyrė daugiausiai, yra patys laimingiausi. Jų širdyse baimės yra mažiausiai. Ir atvirkščiai. Jei žmonės visų šių dalykų gavo mažiau, nepriklausomai nuo to, kokia yra jų materialinė padėtis, kiek jie gyvenime yra pasiekę, giliai jų širdyse glūdi baimė. Tokiems žmonėms gyventi daug sunkiau.“
„Dvasinės ramybės pagrindas – proto ramybė, kurią galime ugdyti kiekvienas, nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, nes tai bendražmogiška vertybė. Turėdami ramų protą, mes turėsime sveiką kūną, sveikus santykius ir sveiką bendruomenę.“
Susitikęs su budistų bendruomenės nariais bei Tibeto rėmimo grupės atstovais Dalai Lama pabrėžė:
„Tibeto klausimas – teisingumo klausimas. 2011 metais aš atsisakiau politiko vaidmens ir dabar kalbu kaip paprastas tibetietis, budistas vienuolis. Nesmurtinė kova, kurią jau tiek dešimtmečių propaguojam, siekdami išspręsti Tibeto klausimą sulaukia vis daugiau palaikymo visame pasaulyje. Mus palaiko ir kinų intelektualai bei budistai, kurių šioje šalyje skaičiuojama apie 600 milijonų.“
„Sovietų Sąjunga pasikeitė ne dėl smurtinių veiksmų, bet iš vidaus. Tiesos dėka, nenaudojant smurto, Jūs pakeitėte situaciją čia, Lietuvoje. Todėl ir aš tikiu, kad mūsų nesmurtinė kova yra teisinga. Žmogaus atmintis yra trumpa, todėl svarbu kas kartą pasauliui priminti Tibeto klausimą. Iš savo patirties žinote, kad mūsų kova – tai kova tarp galios ir teisingumo. Trumpą laiką ginklo galia gali būti stipresnė, bet ilgalaikėje perspektyvoje būtinai triumfuos tiesa.“
„Kai aš susitinku su kinais Amerikoje, Australijoje ar kituose kraštuose, pradžioje juntama įtampa, – pasakojo Dalai Lama XIV. – Bet mes kalbamės, ir jie sužino apie tikrąją situaciją. Tada mes tampame broliais ir sesėmis. Tokia yra tiesos galia. Mūsų kova – abipusis laimėjimas, o ne kurios nors vienos pusės laimėjimas kitos nenaudai. 6 milijonams tibetiečių yra naudinga tapti dalimi milijardą gyventojų turinčios šalies. Tačiau mes turime savo unikalią kultūrą, religiją, kalbą, todėl turime turėti realią, prasmingą autonomiją, kurioje galėtume išsaugoti savo vertybes, kurios priklauso visai žmonijai.“
„Jaučiu didelę laimę ir didžiuojuosi būdamas čia su jumis. Džiaugiuosi galėdamas susitikti su žmonėmis tautos, kuri išlaiko savo dvasią. Paskelbus nepriklausomybę apsilankiau jūsų šalyje ir nuo tada užsimezgė artimi santykiai su jumis. Jūs iškovojote savo laisvę, turite demokratiją, o tai reiškia, kad patys esate atsakingi už savo gyvenimus. Vis dėlto neužtenka pasakyti, kad esate laisva tauta, reikia sutelktai ir vieningai veikti ir dirbti išvien. Jauna, nepriklausoma tauta turi remtis esminėmis vertybėmis, ir jos turi išlikti gyvos šios tautos gyvenime.“