Siūlome skaitytojams susipažinti su prezidentės Dalios Grybauskaitės šių metų gruodžio 12-ąją Seimui išsiųstu laišku – „Aiškinamuoju raštu“, kuriuo valstybės vadovė palydėjo jos pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Šiuo oficialiu tekstu D. Grybauskaitė pranešė šalies parlamentui apie informacinį karą, kuriame šiandien dalyvaujanti Lietuva.
Pasak prezidentės, „visuomenės informavimo priemonėse Lietuvos gyventojams yra kryptingai skleidžiama dezinformacija, kuria siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę, […] suklaidinti, suskaldyti ir supriešinti Lietuvos visuomenę, destabilizuoti padėtį valstybėje ir tokiu būdu įgyti įtakos sprendžiant svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus“.
„Šiuo metu galiojantis nacionalinis visuomenės informavimo teisinis reguliavimas nėra pritaikytas informacinio karo sąlygoms ir neleidžia efektyviai kovoti su pasikeitusios geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, tokiais kaip Lietuvos valstybę menkinančios informacijos skleidimas ar nacionalinio saugumo interesams prieštaraujanti veikla visuomenės informavimo srityje“, – įspėja D. Grybauskaitė Seimo narius.
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 22, 27, 31, 32, 33, 34, 341, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuva šiuo metu gyvena informacinio karo sąlygomis: visuomenės informavimo priemonėse Lietuvos gyventojams yra kryptingai skleidžiama dezinformacija, kuria siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę, skatinamas visuomenės nepasitikėjimas savo valstybe, jos istorija, kariuomene, naryste Europos Sąjungoje ir NATO. Tikslingai platinama dezinformacija siekiama suklaidinti, suskaldyti ir supriešinti Lietuvos visuomenę, destabilizuoti padėtį valstybėje ir tokiu būdu įgyti įtakos sprendžiant svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus. Skirtingomis kryptimis ir formomis visuomenės informavimo priemonėse vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą yra galingas ginklas, turintis įtakos Lietuvos informacinės erdvės saugumui ir visuomenės informavimo kokybei. Susidariusioje situacijoje valstybė privalo deramai reaguoti – imtis efektyvių priemonių stiprinant informacinės erdvės apsaugą ir ginant nacionalinio saugumo interesus.
Tai supranta ir Lietuvos kaimyninės valstybės, kurios imasi būtinų informacijos laisvę ribojančių priemonių, leidžiančių apsaugoti savo informacinę erdvę ir su ja tiesiogiai susijusius nacionalinio saugumo interesus. Pavyzdžiui, Estija atsisakė išduoti transliavimo radijo dažniais licenciją Rusijos propagandiniam televizijos kanalui Sputnik. Latvija ėmėsi skubios teisėkūros iniciatyvos, siekdama užtikrinti visų retransliavimo veikla užsiimančių asmenų atsakomybę už nacionalinių įstatymų laikymąsi. Ukraina uždraudė 4 rusiškų kanalų (Russia 24, RTR Planeta, NTV Mir, Pervij Baltiskij Kanal) retransliavimą Ukrainos teritorijoje, Moldova taip pat uždraudė Russia 24 televizijos kanalo retransliavimą.
Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Tačiau Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, jog laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d., 2009 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus. Taigi konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t.t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima ir karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia ir tai, jog įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas bei dezinformacija, jeigu jais kėsinamasi iš esmės paneigti atitinkamas konstitucines vertybes, butų persekiojami kaip nusikalstami veiksmai ir už juos butų nustatyta teisinė atsakomybė kaip už nusikalstamus veiksmus (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikoms, kuriomis, dangstantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes.
Šiuo metu galiojantis nacionalinis visuomenės informavimo teisinis reguliavimas nėra pritaikytas informacinio karo sąlygoms ir neleidžia efektyviai kovoti su pasikeitusios geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, tokiais kaip Lietuvos valstybę menkinančios informacijos skleidimas ar nacionalinio saugumo interesams prieštaraujanti veikla visuomenės informavimo srityje. Dėl šios priežasties būtina nedelsiant peržiūrėti galiojantį visuomenės informavimo teisinį reguliavimą, pritaikyti jį prie pasikeitusios geopolitinės situacijos ir tokiu būdu sustiprinti informacinės erdvės apsaugą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos.
[…]
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Visą prezidentės laiško Seimui tekstą galite perskaityti ČIA.