Gegužės 7 dieną LRT radijuje vykusiame žurnalistės Agnės Skamarakaitės ir antros kadencijos siekiančios prezidentės Dalios Grybauskaitės pokalbyje – naujo žanro debatuose su savimi – prezidentė išdėstė savo požiūrį į Lietuvos piliečių konstitucinę teisę ir nuostatą svarbius valstybės klausimus spręsti referendumuose.
Paaiškėjo, kad Dalia Grybauskaitė Lietuvos piliečių referendumo iniciatyvos neskiria nuo rusų okupantų „referendumų“ Ukrainoje. Primename šį pokalbį.
Agnė Skamarakaitė: Ponia Grybauskaite, tame referendume dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams yra ir kitas klausimas – dėl 100 000 parašų – kad tiek užtektų, norint inicijuoti referendumą. Ar šitai nuostatai pritartumėte?
Dalia Grybauskaitė: Ne, aš šitai nuostatai nepritariu. Aš manau, kad tai yra per žemas skaičius ir tai reikštų didelę politinę destabilizaciją valstybėje. Ir manau, kad Konstitucijoje numatyti 300 000 yra ta riba, kuri gerai tarnavo Lietuvai visus tuos 20 metų nuo 1992 metų ir manyčiau, kad destabilizuoti padėties nereikėtų. Ypač matome, kad tokia situacija dėl referendumų naudojasi, sakykim, mums nedraugiškos šalys, matome, kas darosi Ukrainoje, kaip referendumų pagalba, tokiu demokratiniu instrumentu naudojasi diktatūrinės ir autoritarinės valstybės, mėgindamos netgi atimti dalį kitos šalies teritorijos. Todėl manyčiau, kad stabilumas, bet tuo pačiu balansas tarp stabilumo valstybėje užtikrinimo, jos saugumo ir į žmonių nuomonę atsižvelgimo, tas balansas turi išlikti ir ta riba 300 000 yra tikrai ta riba, kuri mums tarnavo visus 20 su viršum metų.
[…]
A. S.: Kitas dalykas, apie ką kalbėjo [klausytojas] Zigmas, vėlgi grįžo prie to referendumo klausimo ir apie tai, kodėl grėsmė yra valstybei, kokia grėsmė gali kilti, jeigu žmonės tiesiog lengviau galėtų surengti referendumą?
D. G.: Grėsmė stabilumui ir valstybinei santvarkai. Ir manyčiau, kad būtent to siekia dabar Rusija, kuri primetinėja labai žemo lygio bet kokius referendumus, pati juos inicijuoja. Taigi turime labai blogų pavyzdžių, ir manyčiau, kad tas balansas tarp kiekio ir žmonių apsisprendimo. Žmonės savo nuomonę gali ir kitomis formomis pasakyti – yra apklausos, yra viešoji nuomonė. Politikai turi atsižvelgti į žmonių nuomonę, ir tai nebūtina daryti referendumo, nes referendumas didele dalimi tai jau yra taip pat ir dalies – tai būtų kažkokia mažuma, sakykim, susibūrusi – irgi prievarta kitai daliai. Taigi, yra nuomonė, ir į ją būtina atsižvelgti, ir įvairiomis formomis ji gali būti paduota. Taip kad aš ir laikausi ir toliau prie tos nuomonės, kad 300 000 yra saugus skaičius, kuris ir turėtų lemti mūsų valstybės raidą.
Akivaizdu – prezidentė dedasi nematanti skirtumo tarp referendumo, kurį inicijuoja piliečiai, dėl kurio nuostatų yra atvirai diskutuojama viešojoje erdvėje, kuris vykdomas pagal įstatymus, ir kurio metu balsai suskaičiuojami sąžiningai, nuo „referendumo“, kurį organizuoja okupacinės pajėgos, kuris vykdomas pažeidžiant bet kokius įstatymus tik tam, kad būtų galima paskelbti norimus rezultatus ir žiniasklaidoje parodyti reikiamus vaizdelius. Asmeniui, pretenduojančiam būti demokratinės pagal Konstituciją valstybės vadovu derėtų šį skirtumą suvokti. Kaip ir šalia per debatus sėdinčiam žurnalistui – bent perklausti, ar tikrai Respublikos prezidentė neįžvelgia skirtumo tarp Lietuvos piliečių referendumo iniciatyvų ir Rusijos rengiamų „referendumų“ Ukrainoje?
Kita prezidentės mintis ne mažiau iškalbinga: „Žmonės savo nuomonę gali ir kitomis formomis pasakyti – yra apklausos, yra viešoji nuomonė, politikai turi atsižvelgti į žmonių nuomonę, ir nebūtina daryti referendumo, nes referendumas didele dalimi jau yra ir dalies – tai gali būti kažkokia mažuma susibūrusi – yra prievarta kitai daliai.“ Ką turėjo galvoje prezidentė, yra nesunku suprasti: referendumai išties yra tam tikra „prievarta“ valdžiai – juose priimtus sprendimus privalu vykdyti. Bet tikrai nebežinai, ką galvoti, kai pretendentė į LR prezidento postą antrajai kadencijai ima kalbėti, jog piliečiams turi pakakti ir to, kad jų nuomonės kai kada „pasiklausia“ ar net „išklausoma“, o politikai „turi atsižvelgti į žmonių nuomonę“? Ir nėra nė vieno, kas tokio žanro debatuose bent paklaustų prezidentės: negi išties jūs manote, kad tik toks ir turi būti piliečių dalyvavimas valstybės reikaluose?