Dalius Rakutis. Tarptautinis ultrakrikščionių sąmokslas, grįžtantys viduramžiai ir kitokie baubo konstravimai

DELFI.lt

Argi nesate girdėję apie neramumus Lenkijoje, kur sukilę laisvai mąstantys žmonės stojo į kovą prieš kryžiais ir maldaknygėmis apsikarsčiusią budulių armiją, norinčią sugrąžinti viduramžius į Lenkiją? Ar Jūsų dar neįtikino, kad bažnyčiai vadovauja tik vieni fanatikai ir pedofilai ir iš jos jau senai pasitraukė visi bent kiek sveikai mąstantys žmonės? O mokslas jau senai sumalė į miltus bet kokius Dievo buvimo įrodymus? Jeigu taip – tikėtina, žiūrite gana daug tam tikros žiniasklaidos informacijos ir esate tvirtai užkibę ant ideologinės meškerės kabliuko.

Nes net jeigu ir esate užkietėjęs ateistas, giliau besidomėdamas šia tema gana greitai matysite spalvas ir atspalvius, pasaulis ir jame vykstantys procesai šioje srityje neatrodys tokie paprasti ir vienpusiški. Bet pradėkime iš pradžių.

Pandemijos kuriama grėsmė ir dažnai juntamas su ja susijęs bejėgiškumo bei nesaugumo jausmas šiuo metu aplanko ne vieną žmogų. Tradicinis žmogaus pasaulis, kuriame viskas buvo aišku ir, rodos, valstybės ar mokslo kontroliuojama, patiria krizę, tad nenuostabu, jog šalyje kaip niekad sėkmingai sklando įvairios sąmokslo teorijos. Kas nors kartą savo socialinių tinklų paskyroje nėra skaitęs ar kitur girdėjęs apie nuodus purškiančius lėktuvus, 5G antenų keliamas mutacijas ar kitus slaptų, globalių ir visagalių organizacijų veiklos pėdsakus?

Žmonės sudirgę, įbauginti, tad linkę patikėti tuo, iš ko seniau būtų tik skaniai pasijuokę. Nenuostabu, kad šis laikas yra perspektyvus ir ideologinėse kovose, kurios, deja, dažnai vyksta ne tiek dėl idėjų, kiek jomis užmaskuotų kur kas žemiškesnių tikslų. Ypač, kai tarptautiniai įvykiai – šiuo atveju protestai Lenkijoje, padidina visuomenės dėmesį vienai problemai ir susidaro dar palankesnė dirva visuomenei primesti savo požiūrį.

Vienas geriausių tokių pavyzdžių, mano nuomone, yra paskutiniu laiku labai suintensyvėjantis puolimas prieš krikščioniškas visuomenines organizacijas bei žmones, kurie joms padeda. Lapkričio 17 d. portale Delfi.lt pasirodė straipsnis, toli gražu jau ne pirmas, kurį mielai perpublikavo nacionalinis portalas LRT.lt. Straipsnio taikinys – viena iš visuomeninių organizacijų, kovojančių už prigimtines žmogaus teises ir laisves – Laisvosios visuomenės institutas, tačiau tuo pačiu kliuvo ir mūsų gerbiamai poniai Dianai Nausėdienei, kurios nuotrauka naudojama straipsnio antraštėje.

Panašu, jog vien dėl to, kad ji globojo konferenciją, skirtą padėti krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, tarp kurių yra ir tos, kurios patiria iš savo partnerių, vyrų ar darbdavių spaudimą daryti abortą. Genderizmo ir kraštutinio feminizmo ideologijoje, kurią, spėčiau, ir bando neakivaizdžiai palaikyti šio straipsnio autoriai, bet koks pasakymas apie pagalbą besilaukiančiai moteriai ar neigiamų aborto pasekmių įvardinimas yra lyg raudonas skuduras įsiutusiam buliui, visada sulaukiantis nirtulingo puolimo.

Bet grįžkime prie klausimo – kuo gi skiriasi straipsnis, stengiantis objektyviai išnagrinėti kažkokį reiškinį ir problemą, tegul ir atskleidžiant į tai savo subjektyvų požiūrį, nuo to, propagandinio, kuris skirtas pažeminti ar tiesiog sudirbti visuomenės akyse pasirinktą taikinį?

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top