respublika.lt
Kilus skandalui po to, kai paaiškėjo, kad privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap” dabar jau buvęs partneris Šarūnas Stepukonis kazino pralošė mažiausiai 16 mln. eurų, o dabar jau kalbama apie didesnę nei 30 mln. sumą, žmonės susidomėjo, kas iš viso Lietuvoje prastūmė privačių pensijų fondų idėją. Mat dalis praloštų milijonų yra žmonių į privačius fondus sunešti pinigai, o žmonėms iš fondų pasitraukti ir atsiimti pinigus neleidžiama.
Nors pensijų fondai atsirado tik 2004-aisiais, pradžią jiems davė 1999 m. Seimo priimtas ir 2000 m. įsigaliojęs Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas.
„Lietuvoje šią idėją labiausiai stūmė vadinami Čikagos berniukai – Čikagos universiteto profesoriai, kurie Čilėje Augustui Pinočetui įsiūlė tokius dalykus, vėliau iniciatyvą perėmė Pasaulio bankas, siūlęs tokį pat modelį visai Lotynų Amerikai bei Rytų Europai. Lietuvoje labai už buvo Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kur dirbo tokia Audronė Morkūnienė.
Kai į valdžią 1999 m. atėjo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, Kubilius ją pasikvietė savo patarėja. A.Morkūnienė buvo viso to iniciatorė, vėliau perėjo dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kur toliau rengė projektus. 2000 m. įsigaliojęs įstatymas realiai neveikė, nes po rinkimų į valdžią atėjo socialdemokratai. Jie spyriojosi, tačiau vėliau jie ir patys nusileido – Algirdas Brazauskas numojo ranka. Mano lankytose konferencijose vakarų europiečiai šaipėsi, kokias nesąmones pas mus išdarinėja.
Naujoji sąjunga 2000 m. rinkimų nelaimėjo, todėl jos narė Vilija Blinevičiūtė perėjo pas socdemus ir tapo socialinės apsaugos ir darbo ministre. Tada ir buvo priimtas sprendimas, lėmęs, kad 2003 m. priimtas Pensijų kaupimo įstatymas ir 2004 m. pradėjo veikti privatūs pensijų fondai. Tiesa, kai kurie socialdemokratai tam labai prieštaravo: Algirdas Sysas, Vytenis Andriukaitis. Kitaip tariant, sistemą sugalvojo A.Kubiliaus Vyriausybė (socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė, – aut. past.), priėmė Algirdo Brazausko Vyriausybė”, – prisiminė ekonomistas proc. Romas Lazutka.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
Šitą idėją prastūmė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, kai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjo Linas Kukuraitis.
„Šis dalykas – blogas, bet suveikė fondų lobistai. Tai – gudravimas: gal žmonės nesužinos, apsižioplins, pamirš, patingės pasirūpinti, praleis terminus. Negražus elgesys. Taip pasielgta, nes labai sumažėjo norinčių kaupti savanoriškai”, – akcentavo R.Lazutka.
Beje, 2020-aisiais Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs grupės parlamentarų skundą, nustatė, kad automatinis įtraukimas neprieštarauja Konstitucijai.
„Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo nario Algimanto Dumbravos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais:
Dalyvavimas antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nors ir sudarius sutartį, atitinka pusiau privalomos pensijų kaupimo sistemos bruožus ir skiriasi nuo sutarčių teisės, pagal kurią dėl sutarties turinio šalys susitaria savanoriškai ir yra galimybė šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo. Jeigu pensijų kaupimo sutarties per 30 dienų nuo jos sudarymo neatsisakoma, vėliau nutraukti jos nėra galimybės tol, kol asmuo sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti išmoką iš pensijų fondo (nuo 2014 metų – ir gaunant išankstinę senatvės pensiją). Be to, tokioje pensijų kaupimo sutartyje negali būti kitokių pagrindinių sąlygų, kurios nebūtų nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, o standartines sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucija (nuo 2012 metų – Lietuvos bankas)”, – rašoma Konstitucinio Teismo sprendime.