Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas „ambicingas“, kaip skelbiama smm.lt portale, aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis tris – studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo – aspektus. Pranešime spaudai teigiama, jog premjero sudaryta darbo grupė ne tik numatė, kokių kokybinių ir kiekybinių pokyčių norėtųsi sulaukti, bet ir pateikė priemonių jiems pasiekti.
Pavyzdžiui, studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, o pačių programų skaičius bus sumažintas nuo 1800 iki 700. Kaip toks programų kiekio sumažinimas pagerins dėstymo kokybę, kol kas nekalbama, tačiau labai tikėtina, kad samprotaujama maždaug taip: daugiau programų, mažiau kiekvieną jų pasirinkusių studentų auditorijoje, o jei programų sumažėja, studentų srautai auditorijose didėja, bent formaliai dėstytojų krūvis ir/ar jų pačių kiekis mažėja, vadinasi, …
Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – ir didesnė socialinė parama studentams, kad šie, užuot rūpinęsi, kaip užsidirbti pragyvenimui, mokytųsi.
Keistųsi ir aukštųjų mokyklų finansavimas – jis būtų vykdamas sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka bus vykdoma sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU). Vilniaus universitetas išaugtų prie jo prijungus Lietuvos edukologijos universitetą, Mykolo Romerio universitetą ir Šiaulių universitetą, o būsimą Kauno universitetą kurtų apjungdami šiuo metu veikiančius Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą bei Lietuvos sporto universitetą. Veiks ir du technologijų universitetai – sostinėje ir uostamiestyje. Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas veiktų kaip specializuota akademija, o Vilniuje dabartinės Vilniaus dailės akademija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija taptų viena aukštąja mokykla. Karo akademijos ir kunigų seminarijų statusas dėl pertvarkos nesikeistų.
Kad aukštasis mokslas būtų pasiekiamas ir regionuose, Šiauliuose ir Panevėžyje būtų steigiami Vilniaus ir Kauno universitetų filialai, specializuotos akademijos bei „pažangios“ kolegijos.
Tvirtinama, jog jau 2018 metais studentai mokysis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose iri gaus naujos mokyklos diplomą. Tokį diplomą gaus ir anksčiau įstoję studentai, jei naujame universitete, kolegijoje ar akademijoje studijuos daugiau nei pusę studijų laiko.
Beje, numatyta, kad bakalauro studijų laikas trumpės iki trejų metų.
Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.
Tačiau, kaip pabrėžė darbo grupės narės, įmonės „Visionary Analytics“ direktorė dr. Agnė Paliokaitė, jos įsitikinimu, sisteminė aukštųjų mokyklų konsolidacija padės optimizuoti viso sektoriaus finansus. „Centralizavus administravimo funkcijas ir efektyviai pradėjus naudoti aukštųjų mokyklų pastatus, kitą turtą, sutaupytas lėšas bus galima tikslingai investuoti į mokslo ir studijų kokybės didinimą. Labai svarbu, kad numatytos investicijos į žmones – studentus, dėstytojų ir tyrėjų darbo sąlygų gerinimą. Be to kokybinis mokslo ir studijų šuolis neįsivaizduojamas“.
Specialistai prognozuoja, kad įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje.
Rengiant pertvarkos planą pertvarkomų universitetų bendruomenių atstovai nedalyvavo – darbo grupė sudaryta iš akademikų, šiuo metu dirbančių švietimo ministrės komandoje, teisės praktikų, pirmaujančių verslo kompanijų bei didžiausių verslo, studentų, viešojo sektoriaus asociacijų atstovų:
• Jurgita Petrauskienė – švietimo ir mokslo ministrė (darbo grupės vadovė);
• Paulius Baltokas – Lietuvos studentų sąjungos atstovas;
• Eugenijus Butkus – švietimo ir mokslo ministrės patarėjas;
• Robertas Dargis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;
• Unė Kaunaitė – Ministro Pirmininko patarėja;
• Dalius Misiūnas – „Lietuvos energija“, UAB, valdybos pirmininkas, generalinis direktorius;
• Agnė Paliokaitė – UAB „Visionary Analytics“ direktorė;
• Ramojus Reimeris – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas;
• Rolandas Valiūnas – asociacijos „Investors‘ forum“ valdybos pirmininkas;
• Arminas Varanauskas – asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas;
• Giedrius Viliūnas – švietimo ir mokslo viceministras;
• Roma Žakaitienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.
Siūlome susipažinti ir su aukštojo mokslo reformos planą pristatančiomis skaidrėmis (ČIA).