Tomas Dapkus | Alfa.lt
Buvęs pirmasis kultūros ir švietimo ministras, Vilniaus universiteto docentas, visuomenininkas dr. Darius Kuolys interviu Alfa.lt sako, kad 2012-ieji „buvo valdžios savivalės prieš savo piliečius, prieš sąžiningus valstybės pareigūnus metai“. Visuomenininko teigimu, 2012 metais „moralinė sutartis tarp valdžios ir visuomenės buvo labai šiurkščiai ir labai grubiai nutraukta“. D. Kuolys sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir jo faktinis vadovas Romualdas Vaišnoras vasario mėnesį įvykdė „savivalės, savotiško teroro aktą prieš sąžiningus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – generolą Vitalijų Gailių ir majorą Vytautą Giržadą“. Vilniaus universiteto docentas taip pat smerkia gegužės 17-tą policijos įvykdytą Garliavos šturmą ir teigia, kad Tėvynės sąjunga per šiuos metus patyrė „moralinį krachą“. D. Kuolys sveikina Konstitucinį Teismą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus, kurie savo reikšmingais sprendimais „apgynė civilizuotos valstybės principus“. Interviu Alfa.lt dr. D. Kuolys taip pat kalba apie prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos bylą.
Valdžios savivalės metai
Vilniaus universiteto docentas dr. Darius Kuolys interviu Alfa.lt svarbiausiu metų įvykiu įvardija Seimo rinkimus, tačiau „šiaip žvelgdmas į 2012-uosius sakyčiau, kad tai buvo valdžios savivalės prieš savo piliečius, prieš sąžiningus valstybės pareigūnus metai. Ir jie simboliškai prasidėjo Vasario 16-osios išvakarėse. Vasario 15 dieną buvo susidorota, iš pareigų atleisti du teisėsaugos pareigūnai, ligtol garsėję nusikaltėlių gaujų tramdymu, kova su korupcija – generolas V. Gailius ir majoras V. Giržadas atleisti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų“.
Visuomenininkas primena, kad FNTT vadovus atleidęs tuometis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimondas Palaitis prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo įvardytas kaip šioje istorijoje neva esantis „ne prie ko“.
„Taigi Valstybės saugumo departamentas įvykdė tokią savotišką savivalės, teroro akciją prieš sąžiningus valstybės pareigūnus. Ir ši akcija, iš tikrųjų, ženklino visus metus“, – Alfa.lt sako dr. Darius Kuolys.
Viešosios erdvės yda
Vilniaus universiteto docentas sako, kad susidorojimo su FNTT vadovais istorija atskleidė ir anoniminių galios struktūrų slaptą įtaką šalies viešajai erdvei.
„Tuo metu pasipiktinusi Lietuvos visuomenė išėjo į gatves. Didelė dalis Lietuvos žiniasklaidos stojo valdžios savivalės pusėn. Tai iš tikrųjų buvo atlikta tam tikra Lietuvos galios struktūrų nuotrauka. Ir paaiškėjo, kad Lietuvos viešojo gyvenimo žemėlapis yra labai ydingas. Tai, kad stambios žiniasklaidos priemonės stojo ne neteisėtai pasmerktų ir apšmeižtų pareigūnų pusėn, bet galios struktūrų savivalės pusėn, paaiškėjo, kad anoniminės struktūros labai stipriai valdo Lietuvos viešąją erdvę“, – sako dr. D. Kuolys.
Beprecedentis Garliavos šturmas
Vilniaus universiteto docentas D. Kuolys sako, kad 2012-aisiais „buvo nutraukta moralinė sutartis tarp valdžios ir visuomenės. Ir ji buvo nutraukta labai šiurkščiai ir labai grubiai“. Kaip vieną iš pavyzdžių visuomenininkas pateikia gegužės 17-tą dieną policijos įvykdytą Garliavos šturmą.
„Gegužės 17-oji, kai Lietuvos valdžia pirmąkart metė 240 policininkų su specialiomis priemonėmis ir dujom, ir elektra prieš taikius ir nesipriešinančius piliečius. Tai iš tikrųjų buvo gyvenvietės šturmas“, – kaip vieną iš esminių 2012-ųjų įvykių įvardija D. Kuolys.
D. Kuolys primena, kad iki šiol teisėsauga persekioja asmenis, tarp jų ir nepilnamečius, kurie šalies aikštėse organizavo protestus, kurių metu kreidutėmis buvo užrašoma „TIE-SOS“.
„Vaikų persekiojimas – vaikai, rašę žodį „TIE-SOS“ buvo persekiojami policijos, kurpiamos nepilnamečiams bylos. 14 metų mergaitė už tai iki šiol yra persekiojama. Tai rodo, kad valdžia pradėjo karą su savo piliečiais“, – piktinosi D. Kuolys.
Sveikina teismų savarankiškumą
Kaip reikšmingą įvykį D. Kuolys išskiria ir Konstitucinio Teismo išvadą, kuria nebuvo panaikinti Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kaip to siekė prezidentė D. Grybauskaitė.
„Konstitucinis Teismas šiuo atveju gynė civilizuotos valstybės principus“, – interviu Alfa.lt sako Vilniaus universiteto docentas dr. D. Kuolys.
Vertindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijų sprendimus, kuriais FNTT vadovų – generolo V. Gailiaus ir majoro V. Giržado – atleidimas iš pareigų pripažintas neteisėtu, nepaisant viešo prezidentės D. Grybauskaitės spaudimo priimti priešingą sprendimą, dr. D. Kuolys sako, kad šie teisėjų sprendimai „rodo, kad keičiasi situacija valdžios struktūrose, teisminės valdžios taip pat. Anksčiau Valstybės saugumo departamentas beveik viešai galėjo girtis, kad savo bylų teismuose nepralaimi. Štai atsiranda sąžiningų teisėjų, kurie gal ir veikiami tam tikro visuomenės klimato, kad visuomenė tampa drąsesnė, iš tikrųjų pradeda priiminėt savarankiškus sprendimus“.
D. Kuolys primena, kad atleistų „kontržvalgybos pareigūnų atveju taip nebuvo. Kaip buvo Valstybės saugumo departamentas nutaręs, kad reikia susidoroti su Lietuvos kontržvalgybos vadovais Vytautu Damuliu ir Kastyčiu Braziuliu, taip ir buvo susidorota. Tiesiog tuo metu galiojo teismų sprendimai, kurie priimami už teismo sienų, teismas jas atkartodavo“.
Istorija su Darbo partija: gaujų karai
Vilniaus universiteto docentas D. Kuolys Alfa.lt sako, kad istorija su Darbo partija labiau panašėja į gaujų karus nei į norą taikyti aukštesnius moralės kriterijus politikoje.
„Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Jonas Markevičius, kuris viešai melavo Seimo Antikorupcijos komisijai, viešai melavo visuomenei ir po to liko dirbti savo pareigose. Jeigu prezidentei tiko vidaus reikalų ministras R. Palaitis, jeigu prezidentė laimino susidorojimą su FNTT pareigūnais, jeigu prezidentė pagaliau laimino savivalę gegužės 17-tą Garliavoje prieš taikius piliečius ir pritarė antstolei bei Generalinei prokuratūrai, kurie atsisakė Seimui pateikti smurto įrašus, tai štai dėl ko prezidentės paskelbtas karas Darbo partijai ir aiškinimas, kad prezidentė reikalaus dabar aukštesnių moralės kriterijų neįtikina. Tai atrodo panašu į gaujų karus. Čia nėra teisiojo, nėra gerojo ir blogojo. Blogas, blogesnis. Neteisus ir neteisesnis. Arba rusų parduodamas ir rusų saugomas“, – Alfa.lt apgailestauja dr. D. Kuolys.
Tėvynės sąjungos moralinis krachas
Vilniaus universiteto docentas D. Kuolys, Alfa.lt vertindamas 2012-ųjų metų politinius įvykius, sako, kad per šiuos metus „nė viena kita partija taip žemai nepuolė kaip apie vertybes mums visą laiką kalbėjusi Tėvynės sąjunga;.
„Tėvynės sąjunga, kuri kalbėjo apie vertybių politiką, iš esmės tą vertybių politiką išdavė. Pritariu prof. Vytauto Landsbergio išsakytai frazei – apima koktulio jausmas stebint partijos veiksmus. Ir tai, ką partijos štabas darė paleisdamas į viešąją erdvę premjero (ir Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus – Alfa.lt past.) patarėjos mažametę dukrą sujauktoje lovoje, kuri kalėjimo žargonu keikia lietuvius ir ragina eiti balsuoti už konservatorius. Pižama aprengta mergaitė sujauktoje lovoje… naudoti aiškiai pedofilinius simbolius politinei reklamai… Nei viena kita partija taip žemai nepuolė, kaip apie vertybes mums visą laiką kalbėjusi Tėvynės sąjunga. Ir tai yra moralinio kracho simbolis. Patenkam į labai ciniška politinę erdvę“, – piktinosi dr. D. Kuolys.
Kuolys: kažkas su mūsų prezidente vyksta negerai
Vilniaus universiteto docentas D. Kuolys sako, kad prezidentės D. Grybauskaitės vieši pareiškimai, kad jos kritikai yra sukčiai, yra keliantys nerimą ir „rodo žmogaus, labai nepasitikinčio savimi ir žmogaus, kuris yra susipriešinęs su visuomene, susipriešinęs su savo tauta, savijautą. Tai iš tikrųjų labai rimtas ženklas mums, visuomenei, kad kažkas vyksta su mūsų prezidente negerai“.
„Artimas darbas (su Sovietų Sąjungos okupaciniu režimu 1990-aisiais – Alfa.lt past.) galėtų būti dovanotas, jeigu prezidentė šiandien iš tikrųjų kurtų civilizuotą demokratinę valstybę kartu su savo piliečiais. Bet mes matom prezidentę, kuri slapukauja, kuri nebendrauja su piliečiais, kurios politikos mes net nežinom, ko jinai siekia, ji nekalba apie tai, ką ji daro. Ji reikalauja aklo paklusnumo iš savo valdinių“, – apgailestauja dr. D. Kuolys.
„Prezidentės kalba, pavyzdžiui, Ritos Miliūtės vestoje laidoje apie tai, kad jos kritikai yra sukčiai, rodo, kad ji netenka ryšio su tauta, ji pradeda kaltinti laisvus žmones, kurie diskutuoja, svarsto savo valstybės reikalus ir prezidentės vaidmenį savo valstybėje, ji juos kaltina sukčiavimu. Tai yra nelabai adekvatus elgesys, kuris turėtų kelti visuomenei rūpestį“, – Alfa.lt pastebi Vilniaus universiteto docentas.
Ragina dešiniuosius mąstyti savarankiškiau
Prezidentės D. Grybauskaitės palankumo reitingas per 2012-uosius nukrito beveik 35 proc., o centro – tarp kairės rinkėjų – beveik per pusę. Tačiau valstybės vadovė išlieka itin populiari tarp dešiniųjų rinkėjų.
„Lietuvos piliečiai vis dėlto nėra per daug savarankiški ir net dešiniųjų jėgų elektoratas, deja, nėra linkęs savarankiškai mąstyti. XVIII amžiuje bajoras Ignas Bogušas yra stebėjęs: ką daryti, tiek daug lietuvių karštai mylinčių savo tėvynę ir dėl nesusivokimo ją nuolat išduodančių? Tai šiuo atveju Lietuvos piliečiams reikėtų savarankiškiau mąstyti, kelt klausimus, ieškoti į juos atsakymo ir ieškoti dialogo su savo valdžia, kuri, deja, dabar dialogo vengia. Šiandien tokia situacija, kad valdžia nuo piliečių klausimų bėga, reikalaudama, kaip Rytų autoritariniai režimai, paklusnumo“, – pastebi dr. Darius Kuolys.
Visuomenės laisvėjimas
Apibendrindamas besibaigiančius 2012-uosius Vilniaus universiteto docentas D. Kuolys Alfa.lt kaip teigiamą metų tendenciją įvardija laisvėjančią visuomenę.
„Yra teigiamų tendencijų, tai drąsėjanti, laisvėjanti visuomenė. Lietuvos perspektyvos yra tokios neapibrėžtos, esam atviroje galimybių erdvėj, kaip mes elgsimės toliau. Stasys Lozoraitis yra kalbėjęs, kaip labai svarbu sąžiningai saugoti ribas. Tai ar mes sugebėsime saugoti ribas tarp valdžios savivalės ir civilizuotos santvarkos, tarp padorumo ir cinizmo, tarp kriminalinių nusikaltimų, kuriuos imasi daryti valdžia bei anoniminės struktūros, ir teisėtumo, tarp tiesos ir melo. Šitos ribos šiandien visuomenei turėtų būti brėžiamos ir tada mes gyvensim civilizuotesnį gyvenimą“, – apibendrindamas 2012-uosius interviu Alfa.lt sako dr. Darius Kuolys.
Alfa.lt