Pamenu, kai 1991-aisiais, išsyk po Sausio 13-osios, pirmasis mūsų atkurtos valstybės teisingumo ministras Pranas Kūris klausė sovietų kariuomenės Vilniaus įgulos vado Viktoro Uschopčiko: „Sakykite, generole, tiesą – kas įsakė panaudoti ginklą prieš taikius piliečius, nes pats tapsite atpirkimo ožiu“.
Šįryt DELFI laidoje klausiau Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Arūno Paulausko: ar tikrai mesti prieš piliečių „netinkamą kalbą“ „elektroninius patrulius“ buvo pačios policijos sprendimas? Komisaro pavaduotojas sakėsi pats esąs „tokios iniciatyvos pagrindinis iniciatorius“. Pasak jo, kova su „netinkama kalba“ – „tik policijos iniciatyva“. „Nežinau, ar mes privalome kiekvieną tokią iniciatyvą derinti su politikais“, – kalbėjo gerbiamas pašnekovas.
Įdomu, ką apie tai mano patys politikai – abiejų parlamentinių stovyklų liberalai ir kaip niekad vieningi konservatoriai?
Per visą ilgoką pokalbį taip ir nesulaukiau iš policijos generalinio komisaro pavaduotojo atsakymų į paprastus klausimus:
Kodėl policija šiandien tiesiog neužtikrina Baudžiamojo kodekso 145, 154, 155, 170 straipsnių veikimo, kurie numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimus nužudyti, suluošinti, už žmogaus terorizavimą, už šmeižimą ir įžeidimą, už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę? Kas trukdo tiesiog sąžiningai reaguoti į piliečių skundus?
Kodėl aukštieji policijos pareigūnai viešai kalba apie „netinkamos kalbos“, „neapykantos kalbos“, „dezinformacijos“, „visų kitų klausimų“ „baudžiamuosius nusikaltimus“ ir siunčia su jais kovoti patrulius, kai tokių nusikaltimų nemini joks Baudžiamasis kodeksas? Nerasime tokių dalykų ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir nuo 2017-ųjų veikiančiame Administracinių nusižengimų kodekse. 138 šio kodekso straipsnis numato administracinę atsakomybę už „cigarų ir pypkių klubų įrengimo tvarkos aprašo pažeidimą“. Tačiau nė vienas iš 693 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių nekalba apie „neapykantos kalbos“, „netinkamos kalbos“, „dezinformacijos“ ir „visų kitų klausimų“ nusižengimus. Tad kaip dėl tokių „administracinių nusižengimų“ ir „baudžiamųjų nusikaltimų“ imsis prieš piliečius prevencinių priemonių šaunieji policininkai?
Kodėl, jei yra įsitikinę, kad tokios jų veiklos reikia, policijos vadovai nesikreipia į ministrę ir Seimą, kad ji būtų įteisinta?
Liūdna dėl Lietuvos visuomenės, vos prieš 150 metų paleistos iš baudžiavos ir vėl į ją varomos.
Graudu dėl Lietuvos policijos, verčiamos užsiimti visuomenės bauginimu ir lietuvių politėjos griovimu.
Gėda dėl Lietuvos politikų, bijančių laisvos visuomenės ir siunčiančių prieš ją „kalbos patrulius“.
DELFI žurnalisto Vaido Saldžiūno moderuoto mūsų pokalbio su komisaru Arūnu Paulausku nuoroda – Delfi tema. Ką iš tikrųjų veiks virtualus policijos patrulis internete?