Veidaknygė
Lietuviški politiniai skandalai – kaip gamtos reiškiniai…
Jie ištinka ir praeina. Fatalizmo persmelkti lietuviai juos ištveria kaip pavasario potvynius ar vasaros krušas – be gilesnės refleksijos, be rimtesnių klausimų ir išvadų… Ir lieka laukti naujų politinių gamtinių reiškinių.
O taip reikėtų viešai aptarti ir atsakyti:
Kodėl socialdemokratų Vyriausybė paskiria Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku mafijinės mąstysenos, elgsenos ir žodyno žmogų? Kodėl toks žmogus keletą metų net iš prezidentūros tribūnos skelbia mums gyvenimo tiesas? Kiek kainuoja valstybei mafijinis mokesčių administravimas?
Kodėl jauna žavi, bet menkai išsilavinusi avantiūristė ima vadovauti didžiausiai Seimo frakcijai, o jos vadovavimui nuolankiai paklūsta garbūs profesoriai, buvę STT ir VSD pareigūnai?
Kodėl jaunas perspektyvus perspektyvios partijos pirmininkas ryžtasi Seimo papėdėje „skolintis“ tūkstančius – pastebėtas tai darant, pažada visai Lietuvai „įdomų gyvenimą“… ir pradingsta?
Kodėl Respublikos prezidentė prieš keletą metų, padedama korumpuotų VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnų, susidoroja su FNTT vadovais, tik pamėginusiais valstybėje ryžtingiau kovoti su finansiniais nusikaltimais?
Kodėl visa Lietuvos teisėtvarka, aukščiausiems politikams iškalbingai tylint, nedrįsta ištirti Darbo partijos juodosios kasos finansinių šaltinių ir atmeta VSD surinktą medžiagą apie rusišką šių šaltinių kilmę?
Panašių klausimų daug. Sąžiningai į juos atsakę, galėtume kurti labiau civilizuotą Lietuvą, pamėgintume įtvirtinti savo valstybėje padoresnes bendro gyvenimo taisykles.
Tačiau norėdami į šiuos klausimus atsakyti susidurtume su konkrečiais asmenimis, jų sprendimais, pasirinkimais, atsakomybėmis.
O daug lengviau į Lietuvos politinį teatrą žvelgti kaip į gamtos stichijų ar senųjų lietuvių dievų valdomą erdvę, kurioje asmenys „ne prie ko“. 🙂
Nuotraukoje – VMI viršininkas Dainoras Bradauskas („bl…, aš nieko nebijau“), mokantis mus gyventi iš prezidentūros tribūnos.