Kas visuomenei siūloma – verslo pageidavimų sąrašas ar Vilniaus bendrasis planas? – klausė miestų planavimo patirties turintys ekspertai.
Šią savaitę kartu su vilniečiais atvirame Lietuvos Sąrašo frakcijos posėdyje nagrinėjome Vilniaus bendrojo plano projektą. Ekspertinės architekto Gintauto Tiškaus ir aplinkosaugininko Liutauto Stoškaus išvados sutapo:
Toks planas – be strategijos, be kokybės kriterijų – yra patogus, norintiems statyti bet ką ir bet kur. Tačiau vilniečiams taip ir lieka neaišku, kokį miesto raidos kelią siūlo svarstyti pateiktas Vilniaus bendrojo plano projektas.
Projektas, pasak Gintauto Tiškaus, nepasako, kas Vilniaus ir jo atskirų vietų laukia. Koks bus Vilnius tokį planą įgyvendinus? Be plėtros rodiklių, be kontrolinių skaičių nežinosime, ar intensyvindami ir tankindami Vilniaus užstatymą, išsaugosime ir vilniečių gyvenimo kokybę. Jei patys nepajėgiame susikurti tokių rodiklių, galime juo pasiimti iš vokiečių, prancūzų ar skandinavų ir pritaikyti Vilniui.
Liutauro Stoškaus teigimu, nesugebėta artikuliuotai įvardyti plano tikslų, rengimo principų, nėra ir jokių miesto plėtros vertinimo kriterijų, neaišku, kodėl, kuo remiantis vienas ar kitas plano sprendinys siūlomas. Tad ir pats rimtas tokio plano projekto svarstymas, pasiūlymų procesas vargiai įmanomas. O reikėtų aiškiai įsivardyti spręstinas Vilniaus problemas ir numatyti kelius, kaip jos bus sprendžiamos. Taip pat reikalingas aiškus vertinimo mechanizmas, aiškios charakteristikos, kuriomis remdamiesi galėtume pasakyti – geras ar blogas yra mums siūlomas bendrasis planas.
Pasak Gintauto Tiškaus, plano projekte trūksta architektūrinės dalies – visai nėra bendrojo miesto silueto. Nėra numatytos estetinių sprendinių galimybės.
Taip ir lieka neaišku, kodėl didinama urbanizacija žaliuosiuose Vilniaus plotuose. Kodėl net draustiniuose numatyta leisti dalinti sklypus ir juos užstatyti?
Svarstymuose dalyvavusių vilniečių nuomone, plano projekte labai aiškiai išreikšti verslo interesai, bet jame nėra išsakytas piliečių ir bendruomenių interesas gyventi Vilniuje visavertį gyvenimą, turėti laisvo miesto laisviems žmonėms priklausančias viešąsias erdves.
Liutauras Stoškus priminė: Vilniaus tarybos Miesto planavimo ir plėtros komitetas, jam pasiūlius, yra pareikalavęs, kad bendrojo plano projektas būtų papildytas aiškiais rodikliais. Be tokių rodiklių planas negali būti nei vertinamas, nei tvirtinamas.
Suėję plano projekto aptarti vilniečiai taip pat siūlė jį įvertinti antikorupciniu aspektu. Jų nuomone, reikėtų, kad atitinkamos tarnybos prevenciškai įvertintų, ar toks neapibrėžtas bendrasis Vilniaus planas nesudaro galimybių korupcijai.
Taigi. Nelabai džiuginantis tas Vilniaus planavimas…
Ir kaip vilniečiams jaustis savo miesto šeimininkais, kaip dalyvauti Vilniaus gaires kuriant, jei nepasiūlomos tarimosi ir susitarimo taisyklės?