Darius Kuolys: Vilniaus koalicija bus tvirta, jei vilniečiai taps svarbiausiu šios koalicijos partneriu

Lietuvos Sąrašo sprendimas priimti Liberalų sąjūdžio kvietimą ir dalyvauti valdančioje Vilniaus koalicijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė, kalbindama Lietuvos Sąrašo pirmininką Darių Kuolį, aiškinasi tokio apsisprendimo argumentus.

Užvakar buvo baigta formuoti valdančioji Vilniaus miesto koalicija. Kartu su liberalų, konservatorių, socialdemokratų, „tvarkiečių“ atstovais Lietuvos Sąrašo vardu pasirašėte koalicijos sutartį. Kodėl Lietuvos Sąrašas nutarė dalyvauti šioje koalicijoje? Juk Vilnių valdysianti partijų sąjunga galėjo būti sėkmingai sudaryta ir be jūsų balsų?

Mūsų apsisprendimą nulėmė nuomonė, kad Vilniui ir vilniečiams Lietuvos Sąrašo buvimas koalicijoje būtų naudingesnis negu opozicinis veikimas. Prie tokios nuomonės priėjome po vidaus diskusijų ir konsultacijų su būsimais koalicijos partneriais. Lietuvos Sąrašo taryba, susirinkusi šį pirmadienį, įvertino galutinius derybų rezultatus ir, dviem nariams susilaikius, pritarė partijos dalyvavimui koalicijoje.

Kuo pagrįsta tokia mūsų nuomonė ir toks sprendimas? Matyt, reikėtų pradėti nuo pradžių. Ėjome į rinkimus siūlydami vilniečiams „peržengti Rubikoną“ – keisti uždarą, neskaidrų, korumpuotą sostinės valdymą tikra piliečių savivalda. Sulaukėme nemažo rinkėjų palaikymo. Jau kitą dieną po pirmojo rinkimų turo buvome Liberalų sąjūdžio pakviesti tartis dėl Vilniaus ateities. Liberalai ir konservatoriai pasiūlė mums sudaryti trijų partijų sostinės reformų koaliciją. Padėkoję už pasitikėjimą, išsakėme abejonę, ar tokia – nedidelę persvarą turinti – koalicija būtų Vilniui naudingiausia, ar ji pajėgtų įveikti neišvengiamą Artūro Zuoko ir Valdemaro Tomaševskio partijų pasipriešinimą reformoms, ar jai be socialdemokratų Vyriausybės pagalbos pavyktų suvaldyti miesto skolą. Siūlėme tartis dėl bendro darbo Vilniuje ir su socialdemokratais.

Prasidėjo keturių partijų atstovų konsultacijos dėl koalicijos programos. Liberalų iniciatyva prie šių konsultacijų prisijungė „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Darbas buvo konstruktyvus. Stengėmės įsiklausyti į vienas kito poziciją, girdėti vienas kito argumentus. Pavyko atrasti daugiau mažiau bendrą miestui būtinų darbų ašį. Visi sutarėme dėl viešo, skaidraus, atsakingo Vilniaus finansų, turto, jo įmonių ir visų bendrų reikalų tvarkymo, dėl savivaldos stiprinimo. Mums labai svarbu, kad po diskusijų koalicijos partneriai sutiko su didesne dalimi miestui naudingų Lietuvos Sąrašo pasiūlymų.

Kokie konkretūs Lietuvos Sąrašo pasiūlymai buvo įtraukti į koalicijos programą?

Pritarta esminei Lietuvos Sąrašo nuostatai – užtikrinti vilniečių dalyvavimą miesto valdyme: ne tik laiku teikti visuomenei išsamią informaciją apie rengiamus sprendimus, bet ir įdiegti viešųjų konsultacijų ir miestiečių apklausų tvarką.

Norėjome, kad liberalų buriama koalicija nepristigtų socialinio jautrumo ir įsipareigotų darniai miesto plėtrai. Buvo priimti Lietuvos Sąrašo pasiūlymai nustatyti absoliutaus skurdo ribą ir nukreipti socialinę paramą labiausiai skurstantiems žmonėms, padedant jiems įveikti uždarą skurdo ratą, užtikrinti lygų gyvenimo startą socialinės rizikos šeimų vaikams, pasirūpinti neįgaliųjų integracija į visuomenę ir darbo rinką. Sutarta siekti, kad priimami sprendimai nedidintų socialinės atskirties. Taip pat įsipareigota parengti ilgalaikius darnaus miesto plėtros kriterijus bei rodiklius ir po viešųjų konsultacijų su vilniečiais juos patvirtinti, jų laikytis. Koalicijos partneriams buvo priimtinos ir Lietuvos Sąrašo rinkimų programoje išdėstytos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos politikos nuostatos.

Ar koalicijos darbų sąraše liko tokių dalykų, kuriems pritarė ne visi koalicijos partneriai?

Taip, liko. Konsultacijų metu sutarėme, kad koalicijos partneriai turi teisę vienai ar kitai bendros programos nuostatai nepritarti ar pritarti su išlygomis. Jau rinkimų metu aiškiai išsiskyrė mūsų ir konservatorių bei liberalų požiūriai į Vilniaus šilumos ūkį. Šių požiūrių per konsultacijas iki galo suderinti nepavyko. Visi koalicijos partneriai pritarė tam, kad miesto šilumos ūkį būtina sklandžiai susigrąžinti į savivaldybės rankas. Tačiau Lietuvos Sąrašas sutiko paremti liberalų ir konservatorių siūlomą tolesnį šilumos ūkio restruktūrizavimą tik tokiu atveju, jei bus parengtas ir visuomenei pristatytas detalus šilumos ūkio pertvarkymo planas, jo ekonominio naudingumo vertinimas ir vilniečiai jam pritars apklausoje. Šios srities sprendimai ilgam laikui lems miestiečių gerovę, todėl, mūsų nuomone, turi būti išsamiai išdiskutuoti ir pačios miesto bendruomenės priimti. Taip pat dar teks tartis, kaip teisingiau įgyvendinti vaikų darželiams pritaikyti siūlomą krepšelio principą.

Kokių turėsite galimybių daryti įtaką sostinės politikai ir atstovauti Lietuvos Sąrašo rinkėjų interesams? Atrodo, kad pareigybių dalybose Lietuvos Sąrašas liko nuskriaustas. Gavę tiek pat vietų Vilniaus taryboje kaip socialdemokratai, neturėsite ne tik vicemero, bet ir nė vieno komiteto pirmininko.

Ėjome į Vilniaus tarybą siekdami ne valdžios, bet miestiečių savivaldos. Sutikome, kad daugiau atsakomybės prisiimtų atsinaujinusios konservatorių ir socialdemokratų komandos. Matome sveikas šių komandų ambicijas reabilituotis po nelabai sėkmingo vyresniųjų partijos draugų šeimininkavimo Vilniuje. Tai geros ir miestui naudingos nuostatos. Mums svarbu, kad būtų nuosekliai laikomasi atviros politikos principų ir kolegialių sprendimų praktikos. Kita vertus, Lietuvos Sąrašo pasirinkti Miesto plėtros, Ekonomikos ir finansų, Švietimo ir kultūros komitetai yra strateginiai. Išmanydami šias sritis ir dirbdami šių komitetų pirmininkų pavaduotojais tikimės deramai atstovauti savo rinkėjams ir būti naudingi miestui. Mūsų frakcijos narė Aušra Maldeikienė, būdama Ekonomikos ir finansų komiteto vicepirmininke, taip pat dirbs ir kontrolės komitete.

Ar tikitės išbūti koalicijoje iki galo? Kas priverstų Lietuvos Sąrašą pasitraukti iš koalicijos?

Koalicijos partnerių pasirašytame susitarime dėl bendradarbiavimo yra įsipareigota miesto valdymą grįsti „vakarietišku požiūriu, sąžine bei įsiklausymu į miesto gyventojų nuomonę“. Jei šių principų bus laikomasi, jei bus remiamasi vilniečiais, jei miesto bendruomenė taps šios koalicijos dar vienu ir svarbiausiu partneriu, jei koaliciją jungs miesto bendrojo gėrio idėja, ji bus pakankamai tvirta ir gebės atsispirti neskaidrių interesų grupių spaudimui. O tokio spaudimo neišvengiamai bus daug ir iš verslo, ir iš politikų, ir iš kitų struktūrų. Jei dirbti sąžiningai, kolegialiai ir viešai nepajėgsime, prasidės neišvengiama koalicijos erozija. Vis dėlto šiandien Vilnius turi galimybę įveikti uždarą ir korumpuotą valdymą, pereiti prie padorios, civilizuotos viešosios politikos. Ir būtų labai apmaudu, jei ši galimybė liktų neišnaudota.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
43 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
43
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top