Bernardinai.lt
Pilietinės visuomenės instituto septintąjį kartą atliktas Pilietinės galios indeksas parodė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia po kelis metus stebėto nežymaus augimo 2014 metais grįžo į ankstesnių, krizės metų (2008–2009 m.) lygį ir siekia 34 balus iš 100 (2013 m. atitinkamai buvo 36 balai). Tuo tarpu Lietuvos mokyklose pilietinio potencialo yra sukaupta daugiau – lyginant su ankstesnių metų tyrimais moksleivių pilietinė galia išaugo (2012 m. buvo 47,6, 2014 m. – 52,4), o mokytojų išlieka tokia pati (2009 m. – 47,8, 2014 m. – 48,1).
Pilietinės galios indekso smuktelėjimą, anot tyrėjų, labiausiai lemia ir paaiškina po 2013 m. „šoktelėjimo“ vėl nukritęs, ženkliai sumažėjęs gyventojų pilietinės įtakos suvokimas, apimantis tris rodiklius (kokią įtaką, gyventojų nuomone, priimant sprendimus, paveikiančius visos visuomenės ar atskirų jos grupių gyvenimą, turi visuomeninės organizacijos, paprasti žmonės ir patys asmeniškai) bei, piliečių manymu, išaugusi tikimybė susidurti su įvairiomis rizikomis (prarasti darbą, būti laikomam aplinkinių keistuoliu, būti viešai užsipultam, šmeižiamam, įtarinėjamam, kad veikiama dėl savanaudiškų paskatų, sulaukti grasinimų susidoroti) inicijuojant ar aktyviai dalyvaujant pilietinėse akcijose ir veiklose.
„Praėjusiais metais teikęs optimizmo didesnis žmonių tikėjimas savo jėgomis paveikti valdžios sprendimus, šiais metais vėl smuktelėjo. Taip pat per visus metus neįvyko itin ryškių pilietinių veiklų, kurios būtų keitusios žmonių aktyvumą. Netgi Rusijos-Ukrainos konfliktas ir Lietuvos žmonių viešojoje erdvėje reiškiama parama Ukrainai nepaskatino didesnio Lietuvos gyventojų aktyvumo protrūkio“, – indekso pokyčius aiškina Pilietinės visuomenės instituto ekspertė (Pilietinės galios indekso tyrėja) dr. Rūta Žiliukaitė.
Tyrėjams kelia nerimą ir ankstesniais metais išryškėjusi visuomenėje matomų pilietinio veikimo rizikų augimo tendencija. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad žmonės, inicijuojantys ar aktyviai dalyvaujantys pilietinėse veiklose gali patirti švelnesnes ar stipresnes rizikas – būti įtarinėjami, jog veikia dėl savanaudiškų paskatų, būti viešai užsipuolami, šmeižiami, net prarasti darbą. „Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje susidaręs ir paplitęs labai prastas įvaizdis apie bendrapiliečių paramą pilietiškai aktyviems žmonėms. Nors su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimas kasmet kinta ne itin daug, pati tendencija – nuolatinis įsitikinimo, jog vienos ar kitos rizikos pilietiškai veikiančiam žmogui yra mažai tikėtinos, silpnėjimas – kelia nerimą ir skatina galvoti bei imtis veiksmų pasitikėjimo santykiams pilietiškai veikiant atkurti“, – teigia Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė.
Pasak politologės prof. dr. Ainės Ramonaitės, stebint kelerių metų duomenis išryškėja, kad įtakos pilietinės galios indekso dydžiui turi įvairios, platų atgarsį visuomenėje turinčios pilietinės akcijos. „Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“, gyventojų įsitraukimas į sprendimų priėmimą dėl skalūnų dujų žvalgybos, piliečių iniciatyva surengtas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams – keletas pavyzdžių, kurių didesnis ar mažesnis populiarumas konkrečiais metais atsispindi ir pilietinės galios indekse. Jei atsiranda svarbi iniciatyva – indekso dydis kyla, jei jų populiarumas atslūgsta – nusmunka. Tai parodo, kaip svarbu visuomenę išjudinti“, – tyrimo duomenis komentuoja dr. Ainė Ramonaitė.
Kita vertus, optimizmo suteikia tai, jog 2014 m. paaugo pilietinio veikimo potencialas – iškilus tam tikroms ekonominėms ar vietinės reikšmės problemoms, daugiau žmonių imtųsi jas spręsti. 2014 m. tyrimo apklausoje taip pat buvo klausta, ar žmonės imtųsi veikti rimtos saugumo problemos (pavyzdžiui, kitai valstybei prieš Lietuvą panaudojus karinę galią) atveju. Daugiau nei pusė gyventojų (52 proc.) apsisprendę patys imtis iniciatyvos arba prisidėti prie kitų organizuojamos veiklos šiai problemai spręsti. Nuošalyje laikytųsi 23 proc. apklaustųjų.