Dešiniųjų lyderis Jimis Okesonas partijos suvažiavime pareiškė: „Turime nugriauti mečetes Švedijoje“

Šios pastabos gali dar labiau apsunkinti Švedijos prašymo dėl narystės NATO ratifikavimą Turkijoje.

Švedijos valdžios institucijoms turi būti suteikta teisė rekvizuoti ir nugriauti mečetes, kuriose, kaip įrodyta, skleidžiamos su vakarietiškomis vertybėmis nesuderinamos idėjos, ir šalyje turėtų būti uždrausta statyti naujas mečetes, teigė dešiniųjų Švedijos demokratų lyderis Jimis Okesonas (Jimmie Åkesson).

Šeštadienį kalbėdamas partijos renginyje pietrytiniame Švedijos Vesteroso mieste, J. Okesonas sakė, kad islamo maldos vietos Švedijoje yra radikalių minčių ir antivakarietiškos propagandos terpė, besiskverbianti į šalies socialinę struktūrą ir sėjanti nesantaiką Švedijos bendruomenėse.

„Atvykti į mūsų šalį ir statyti paminklus svetimai ir imperialistinei ideologijai nėra teisė,“ – sakė J. Okesonas ištikimiems savo partijos šalininkams.

„Ilgalaikėje perspektyvoje turime pradėti konfiskuoti ir griauti mečečių pastatus, kuriuose skleidžiama antidemokratinė, antišvediška, homofobinė ar antisemitinė propaganda arba bendra dezinformacija apie Švedijos visuomenę.

„Minaretai, kupolai, pusmėnuliai ar kiti atributai, naudojami kaip islamo paminklai miestovaizdyje, turėtų būti visiškai pašalinti,“ – pridūrė jis.

Po šio pasisakymo laikraščiui Aftonbladet J. Okesonas išsamiau išdėstė savo požiūrį, pabrėždamas, kad žmonės turėtų disponuoti teise „turėti susirinkimų vietą, jei garbinate Dievą ar išpažįstate religiją“, tačiau paaiškino, kad „problema yra tada, kai sava religija primetama kitiems, statant paminklus ir kviečiant melstis. Nemanome, kad tai yra priimtina“.

Švedijos demokratai turi ženklią įtaką šalies politiniame žemėlapyje ir remia Nuosaikiosios partijos lyderio Ulfo Kristersono (Ulf Kristersson) centro dešiniųjų vyriausybę.

Šios pastabos taps dar vienu kliuviniu Švedijos stojimui į NATO, nes tikėtina, kad islamo šalys pasmerks naujausias, karštus jausmus keliančias pastabas.

Ar Stokholmas prisijungs prie gynybinio aljanso, priklauso nuo to, ar Turkija ratifikuos prisijungimo sutartį, kurios pasirašymas nuolat atidedamas dėl Ankaros nepasitenkinimo Švedija, nes ji leido rengti Korano deginimo protestus ir suteikė prieglobstį kurdų aktyvistams, kuriuos Turkija laiko teroristais.

Šaltinis: Remix News

5 7 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
32 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
32
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top