Šiaulių savivaldybės Tarybos narė, medikė Birutė Paplauskienė paprašė miesto merą Justiną Sartauską keisti Tarybos posėdžių datą, nes paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį paprastai būna priešpilnis arba pilnatis, o tai veikia politikų sveikatą… Kolegos jai replikavo, kad mėnulio fazių poveikiui pasiduoda tik jautrūs politikai…
Gal todėl labai jau tiesmukai posėdyje kalbėta, kaip šiemet vėl valdžia dalins bendruomenių pinigus. Daug metų veikiančios bendruomenės bus paliktos už borto? Kaip ir pernai, valdžia dirbtinai sukurs laikinąsias bendruomenių tarybas ir pasufleruos joms, kad miestelėnams labiausia reikia Vaikų žaidimo aikštelių, pastatytų balose? „Kam tos laikinos, dirbtinai sukurtos bendruomenių tarybos, kai yra per dešimt metų veikiančios gausios bendruomenės?“ – nesuprato nepriklausomas tarybos narys Artūras Visockas? Socialdemokratas J.Sartauskas maloniai jam paaiškino: „Pinigams skirstyti sudaromos tarybos“. Matyt, kuo daugiau laikinų struktūrų, tuo sunkiau finansinius galus surankioti?
„Cirkas ir gana,“ – konstatavo negausus visuomenininkų būrelis, stebėjęs balandžio mėnesio Šiaulių tarybos posėdžio dalyvių ir savivaldybės tarnautojų išsidirbinėjimus. Jau pati politikų darbo pradžia nežadėjo nieko gero – strigo garso ir vaizdo aparatūra. Net įranga neatlaikė išrinktųjų cinizmo, kai posėdžio darbotvarkės tvirtinimo metu vėl netikėtai, be rimtesnių argumentų buvo išbraukti du komitetuose svarstyti klausimai, o vietoje jų pateikti du papildomi.
Forsuojant įvykius, siūlant balsuoti už neaptartus sprendimų projektus gimsta konfliktinės situacijos. Taip atsitiko ir su Šiaulių miesto tarybos sprendimu leisti įgyvendinti investicinį projektą dėl biokuro katilinės statybos. Visuomenininkai prašė neskubėti, gyventojams rūpimą klausimą aptarti drauge, tačiau miesto politikai pademonstravo „proto galią“ atmesdami miestelėnų nuomonę. Taigi, Šiaulių šilumos ūkio pertvarka atsidūrė ant teisėjų stalo – visuomeninė iniciatyvių piliečių grupė kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir įregistravo skundą. Regis, baigiasi tie laikai, kai valdžia nekontroliuojama galėjo savivaliauti, nepaisyti gyventojų interesų, slėpti nuo jų informaciją. Panašu, kad ir pilnatinio, anot gydytojos B.Paplauskienės, posėdžio metu priimti sprendimai jau pakeliui į teismą.
Tiesa, yra ir kita medalio pusė, kai klausimo sprendimas „ištįsta“ iki begalybės. Taip atsitiko Šiauliuose paskelbus keistą konkursą dėl „Busturo“ vadovo išrinkimo. Mažne nuo šv. Kazimiero iki Gegužės 1-osios vyko valdžios rinkikų „klaidžiojimas“ tarp 39 pretendentų, kol galop konkursą „laimėjo“ arba savų buvo palaimintas priklausomybę TTP neigiantis Tomas Bielinskas. Buvęs Klaipėdos Tarybos narys po galimai planuotos pergalės konkurse žurnalistams prisipažino, kad apie tragišką Šiaulių „Busturo“ finansinę padėtį sužinojo … konkursui pasibaigus. Tai kokią visuomeninio vežėjo gelbėjimo koncepciją šis pretendentas pateikė komisijai? Ir iš viso, ar ką nors pateikė be maskuojamo savo partiškumo? Nors, ką gali žinoti, gal pasidarė gėda – lyg ir Tvarkingos ir Teisingos partijos narys, o elgiasi priešingai, nei sako jo politinės organizacijos pavadinimas…
Tikra korida virto kito klausimo svarstymas, kai tarybos nariai ėmė aptarinėti pastato, esančio pačioje Šiaulių širdyje, pėsčiųjų bulvare, nuomos klausimą. Anksčiau adresu Vilniaus g. 172 veikė „Laiko“ kino teatras, o jį uždarius pastatą kelis kartus bandyta parduoti ir išnuomoti. Gal krizė, gal nerealios privatizavimo kainos, o gal valdžios vyrų ir moterų noras nepaleisti tokio kąsnio iš rankų buvusį modernų kino teatrą pavertė apšepusiu griozdu, dūlančiu miesto centre. Tad visiems politikams įtinkantis savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Gytis Skurkis bandė įrodyti, kad statinį reikia skubiai išnuomoti, nes verslininkai jame norėtų steigti kavinę vaikams. Tačiau nuomos sutartyje būtina fiksuoti, kad dešimt metų statinys nebebus pardavinėjamas, o startinė kvadratinio metro nuomos kaina tebus tik DU litai. Tarybos narys G.Karalevičius greitai suskaičiavo, kad tokia nuomos kaina yra nerealiai sumažinta ir pasiūlė statinį skubiai parduoti. „Bet verslininkai ketina pastatą remontuoti. Ten stogas kiauras, reikia naujos įrangos. Jie investuos šimtus tūkstančių“, – neprarado vilties prastumti sprendimo projektą G.Skurkis. O iš jo nuoširdžios kalbos buvo galima suprasti, kad neįvykusio statinio nuomos konkurso laimėtojas jau aiškus… Pasiginčiję ilgiau nei pusvalandį, politikai šį klausimą atidėjo geresniems laikams – sprendimas nebuvo priimtas, interesų grupės grobio nepasidalijo.
Keliasdešimt minučių Šiaulių išrinktųjų pjautynių pasiklausęs pakilo vienas visuomenininkas ir pareiškęs užuojautą salėje liekančiai šių eilučių autorei, išėjo lauk. Todėl nesužinojo žmogus gerų naujienų, kad Šiaulių politikai sumažino rinkliavas už naminių gyvūnų laikymą. Taigi, net pilnatiniame miesto Tarybos posėdyje būna džiugių akimirkų…
Nuotraukos – Vadimo Bubman.