Diana Nausėdienė lituanistinio ugdymo forume: gimtoji kalba yra tapatybės pamatas ir valstybingumo sąlyga

Siekdami atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje šių metų kovo 12 dieną organizavo Lituanistinio ugdymo forumą.

Renginyje dalyvavę akademikai, diasporos tyrėjai, lituanistinio ugdymo praktikai, politikai ir jaunimo atstovai aptarė lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, dvikalbystės iššūkius ir lituanistinio ugdymo problemas. Buvo svarstyta, kokia yra lietuviškosios tapatybės sandara ir kokie yra svarbiausi jos išsaugojimo veiksniai, keltas klausimas, kaip lietuvių kalbos (iš)mokyti mišrioje šeimoje augantį vaiką, ar visą darbą turėtų atlikti lituanistinė mokykla, buvo diskutuota, ir kaip spręsti mišrių šeimų vaikų daugybinės tapatybės klausimus, pasidalyta mintimis apie nuotolinio lituanistinio ugdymo atradimus, aptarti ir tėvų švietimo iššūkiai, lituanistinio ugdymo mitai.

Forumas bus apibendrintas organizatorių parengta deklaracija, kurioje bus aptariama, ir kokia yra dabartinė lituanistinio ugdymo situacija bei ko galėtume tikėtis per artimiausius ketverius metus.

Dalijamės Dianos Nausėdienės, forumo globėjos, sveikinimo kalba, pasakyta per nuotolį pirmojo Lituanistinio ugdymo forumo dalyviams ir organizatoriams.

Mieli Lituanistinio ugdymo forumo sumanytojai, rengėjai, dalyviai,

Džiaugiuosi galėdama pasveikinti Jus visus.

Kalbos puoselėjimas ir saugojimas reiškia tautos gyvybingumą.

Gimtoji kalba – ne tik bendravimo ir žinių perdavimo įrankis, tai ir mąstymo būdas, tapatybės pamatas ir valstybingumo sąlyga.

Lietuvių kalba yra ypatinga.

Poetas Adomas Mickevičiaus 1843 metais Paryžiuje savo paskaitoje „Apie lietuvių tautą“ kalbėjo: „Dera pažymėti vieną išskirtinę ypatybę, už kurią lietuviai nusipelno ypatingos pagarbos. Milžiniškuose jų liaudies dainų rinkiniuose nerasi nė vienos ne tik kad vulgarios, bet net nepadorios ar pernelyg laisvos. Ši kalba nepažįsta netgi storžieviškų arba šlykščių posakių. Turinti kažką iš pakilios, sakralinės žynių kalbos, ši kalba atmeta tuos posakius.“

Įsiklausykime į savo gimtąją kalbą! Kaip subtiliai, paslaptingai ir užuolankomis buvo kalbama apie svarbiausius žmogaus gyvenimo momentus – gimimą ir mirtį.

…„iškeliavo į Dausas“, „pasišaukė Viešpats“, „išėjo Anapilin“, „atidavė Dvasią“…

…„Susilaukė vaikelio“, „Dievas davė“, „išvydo pasaulį“…

Po kiekvienu žodžiu ar sąvoka slypi vertybiniai lobiai, užkoduotos prasmės.

Visa lietuvių kalba, kaip ir kultūra, persmelkta pagarba gyvybei. Motinos vardas lietuvių kultūroje ir kalboje šventas. Dar XX amžiaus pradžioje tautosakininkas Vilius Kalvaitis surinko ir surašė net 99 gražius kreipinius, skirtus mamai pavadinti. Kiek beatsimename šiandien?

Mūsų istorija, gyvenant civilizacijų pariby, nebuvo lengva. Bet mes išlikome, išliko kalba. O gal atsiremdami į kalbą išlikome?

Laikui bėgant kalba kinta. Iš tiesų kinta ne kalba, ji tik atspindi visuomenėje vykstančius procesus.

Emigracija, technologiniai pokyčiai dainų ir raštų kalbą verčia įsitvirtinti ir skaitmeniniame pasaulyje bei virtualioje erdvėje. Tai nauji iššūkiai. Ir kartu naujos galimybės, naujos gyvavimo ir sklaidos formos.

Džiaugiuosi, kad Jūs puoselėjate gimtąją kalbą. Įveikdami Jums tekusius šių laikų iššūkius perduodate ją jaunajai kartai. Jūs tęsiate nelengvą protėvių darbą.

Iš visos širdies dėkoju už tai.

Žodžio galia didžiulė. Todėl skiriu pačius gražiausius žodžius kiekvienam, kuris imasi nelengvo, bet labai prasmingo darbo, o veikiau atsiduoda pašaukimui – mokyti lietuviškai.

Būkite sveiki, būkite laimingi, būkite mylimi!

Šaltinis: lrp.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Labai gerai

visk1 išaiškinęs A.Avižienis” „Iš savo varpinės” laidoje.Globalistai stato Babelio bokštą pasaulyje,taip stiprindimi Kiniją,Indiją,t.y.Aziją,kraudamiesi sau turtus,kovodami taip su skurdu,o Europą ir Ameriką skurdindami,naikindami kalbas ir tapatybę.

stasys

Labai jau formalų. Trūksta nuoseklumo darbuose ,bet gal dar viskas ateityje ?
Man atrodo pirmoji ponia nesidžiaugia gavusi tokią atsakomybės našta .

Vaiva

Labai gerai, kad ponia Nausėdienė atkreipė dėmesį į kalbą. Kalbame jau pusiau angliškai. Kaip kokie „prasilavinę” kaimiečiai, nesuprasdami, kad atrodome provincialiai ir juokingai.

Iš čia kylama į žvaigždes

Įdomu, kaip dabar jaučiasi tos VU moterėlės, kur padėjo Žukauskui griauti lituanistiką ir priimdavo į darbą savo suaugusias dukteris? Ypač tokia striuka, kresna ir su Brežnevo antakiais?

nuomonė

Tikiuosi,kad Seimas nepriims tokio įstatymo:

„…Nors pagal valstybinės kalbos įstatymą dvikalbės lentelės neteisėtos ir Vilniaus r. seniai turėjo jas nuimti, praneša LNK žinios. Laisvės partijos atstovai teiks siūlymus, kad tokios lentelės vis dėlto būtų įteisintos.
…………
Taip pat siūloma įteisinti, kad savivaldybėms, seniūnijoms žmonės prašymus galėtų teikti nebe vien tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, ir rusiškai. „Šiandien yra įmanoma, kad tik kreipiantis būtent į vietinės valdžios, tarkime seniūnijas ar savivaldybes, teikiant prašymus, bet ne skundus, kurie, kaip žinome, jau yra administracinė procedūra ir turėtų vykti būtent valstybine kalba. Taigi, tas projektas jau ir darbo grupėje buvo suderintas su kalbos komisija, kalbos inspekcija ir neprieštarauja kalbos įstatymui“, – tvirtino Teisingumo ministrė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dobrovolska-keliuose-regionuose-siulo-iteisinti-daugiakalbyste-politologas-tai-vadina-visuomenes-skaldymu.d?id=86677811

dar

Matyt,turėtų būti ne gimtoji, bet „valstybinė kalba yra valstybingumo sąlyga”. Kaip pasakė buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras- valstybinė latvių kalba turi vienyti visus Latvijos piliečius,kokios kilmės jie bebūtų.

Kai įvažiuoji į Lenkiją,visai

patogu užrašai lenkų ir lietuvių kalbomis.

>>>

Teko skaityti,kad Lenkijoje valstybinėse įstaigose privalu vartoti tik valstybinę lenkų kalbą. Prancūzijoje taip pat.

Al.

,,Kai įvažiuoji į Lenkiją,visai patogu užrašai lenkų ir lietuvių kalbomis.” – Ar tie užrašai visoje Lenkijoje, ar tik lietuvių etninėje teritorijoje ? Skirtumas tas, kad Lietuvoje nėra lenkų etninės teritorijos, o Lenkija valdo apie pusę buvusios mūsų etninės teritorijos.

Berods

Berods kardinolas Rišelje (Richelieu) yra pasakęs- kas valdo kalbą,tas valdo valstybę. Teko skaityti,kad Prancūzijoje valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba.Latvija taip pat rengiasi pereiti prie visuotinio mokymo tik latvių kalba.

10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top