Arvydas Jockus | „Lietuvos žinios“
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė sako, kad kaip sporte egzistuoja dopingas ir noras laimėti ne visada gražiais ir garbingais būdais, taip ir viešųjų pirkimų srityje įmonių vadovai pirmiausia galvoja ne apie konkurencinį pranašumą, o ar gali susitarti su viceministru arba kancleriu.
„Tai žema, bet tai egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tyrimus atliekančios tarptautinės organizacijos didžiausią korupcijos riziką įžvelgia viešųjų pirkimų srityje. Tokios pačios nuomonės yra ir verslas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.
Pastaruoju metu Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) ypač kliūva vadinamieji vidaus sandoriai, kai valstybės įmonės ir savivaldybės atlieka viešuosius pirkimus be konkurso, o užsakytas prekes ir paslaugas teikia šių įmonių kontroliuojamos bendrovės. Pasitvirtina vis daugiau įtarimų, kad tokiais sandoriais siekiama ne efektyviausiu būdu nusipirkti paslaugas, o pridengti neskaidrią veiklą.
Be konkurso užsakydamos paslaugas savo kontroliuojamiems ūkio subjektams, perkančiosios organizacijos dažnai nepagrįstai išpučia paslaugų kainą. Tokiu būdu antrinei įmonei sudaromos sąlygos uždirbti ir atitinkamai duoti daugiau pajamų pagrindinei bendrovei. Tokia neskaidri veikla iškreipia konkurenciją, nes kiti rinkos dalyviai, surengus viešųjų pirkimų konkursą, analogiškas paslaugas galbūt suteiktų pigiau.
VPT duomenimis, per metus valstybėje įvyksta viešųjų pirkimų už 4–5 mlrd. eurų. Vidaus sandoriais 2015 metais įsigytų paslaugų vertė per metus siekia apie 300 mln. eurų. „Atrodytų, kas čia tokio – 300 mln. eurų per metus iš 4–5 milijardų. Galėtų valstybė liberaliai vertinti ir žiūrėti pro pirštus, jeigu kai kurios įmonės be ilgų viešųjų pirkimų procedūrų gali greitai ir efektyviai nusipirkti paslaugas. Vidaus sandoris yra geras instrumentas, bet Lietuvoje įgavo blogas grimasas“, – sakė D. Vilytė.
Šiais metais su prašymais leisti vidaus sandorius į VPT besikreipiančių valstybės įmonių ir savivaldybių įmonių skaičius gerokai išaugo. D. Vilytės nuomone, valstybės ir savivaldybių siekis daugiau paslaugų be konkurso pirkti iš savo kontroliuojamų bendrovių gali būti susijęs su tuo, kad Seime šiemet pradėti svarstyti teisės aktai, kuriais planuota visiškai uždrausti vidaus sandorius. Atsisakyti vidaus sandorių ragino ne tik VPT, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba ir Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija. Už vidaus sandorių panaikinimą pasisakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs premjerais Algirdas Butkevičius ir naujasis – Saulius Skvernelis.
2011–2015 iš valstybės įmonių vidaus sandoriais daugiausia prekių ir paslaugų metais pirko bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybinės energetikos įmonės. Per penkerius metus „Lietuvos geležinkeliai“ įvykdė 771 vidaus sandorį, jų visų vertė siekė 429,2 mln. eurų. Energetikos įmonės per šį laikotarpį atliko 39 vidaus sandorius už 80,2 mln. eurų.
Nekontroliuojama sritis
Vidaus sandoriai suteikia valstybės įmonėms ir savivaldybėms teisę sudaryti sandorius be viešųjų pirkimų. Tam reikia atitikti du kriterijus: antrinė įmonė privalo 80 proc. pajamų gauti iš pagrindinės įmonės, ir ši pagrindinė įmonė turi būti antrinės įmonės steigėja. Jeigu įmonės šiuo reikalavimus atitinka, VPT privalo išduoti leidimą įmonėms sudaryti vidaus sandorius. D. Vilytė aiškino, kad tai grynai formali procedūra: VPT tiesiog patikrina įstatus, pajamų struktūrą. Leidimus VPT išduoda nuo 2012 metų, tačiau VPT vadovės nuomone, išduodant vidaus sandorių leidimus tarnybai nesuteikta teisės kontroliuoti, ar šie sandoriai yra būtini, tai yra ar rinkoje nėra daugiau paslaugą galinčių suteikti dalyvių ir ar tokie sandoriai konkrečiu atveju neiškreipia konkurencijos.
„Praktiškai tai yra grynai formalus sutikimas. O blogiausia tai, kad neturime teisės vėliau pasižiūrėti, kaip tas sandoris vykdomas. Ar tikrai antrinė įmonė vykdo užsakytas paslaugas. Ar tai yra efektyvu, ar paslaugų kainos nėra dirbtinai pakeltos, ar yra rinkos koncentracija, ar daug dalyvių, galinčių teikti tokias pačias paslaugas, – kalbėjo D. Vilytė. – „Lietuvos geležinkeliai“ aiškina, kad vidaus sandoriams gavo VPT sutikimus. Bet tai pseudodalykai, biurokratiniai žaidimai apie nieką.“
D. Vilytė sutinka, kad rinkoje yra unikalių paslaugų, kurias gali teikti vos vienas žaidėjas. Bet valstybės įmonės, anot jos, sudaro vidaus sandorius ir tokiais atvejais, kai rinkoje yra pilna verslo – smulkaus ir stambaus, kuris galėtų teikti tokias pačias paslaugas. „Jeigu šiais atvejais būtų vykdomi viešo pirkimo konkursai, kainos galėtų būti konkurencingesnės, būtų išleista mažiau mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybės įmonės sumokėtų daugiau dividendų, o savivaldybės sutaupytas lėšas galėtų panaudoti kažkam kitam“, – dėstė D. Vilytė.
VPT vadovė „Lietuvos žinioms“ teigė nesanti vidaus sandorių priešininkė. Jie galėtų egzistuoti, jeigu Lietuvoje nebūtų įgiję iškreiptų formų, nes kai kurios perkančiosios organizacijos į juos žiūri ciniškai.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.