„Dievas tapo žmogumi, kad mes taptume dieviški“ (Atanazas Aleksandrietis)

Gruodžio 27 dieną, kaip ir kiekvieną ketvirtadienio vakarą, į sostinės Simono Daukanto aikštę rinkosi „Tie-SOS!“ akcijos dalyviai bei neabejingi pastarųjų metų įvykiams piliečiai. Šį kartą – kartu papuošti Kalėdų eglutę, skirtą Deimantei ir kitiems vaikams, kurių Šv.Kalėdos nebuvo nei šventos, nei linksmos.

Liūdesiu ir dirbtinumu dvelkianti nuotrauka, išspausdinta dienraštyje, kuris iš kažkur žino visas mūsų mintis ir gali lankyti net valstybės saugomus asmenis, visiems sukėlė nerimo… Kaip iš tiesų jaučiasi mažoji mergaitė prie paskubomis užuolaidomis apdengto stalo, maitinama burokėlių mišraine iš plastmasinio indelio, nusisukusi nuo mamos, žvelgiančios į ją pro tamsintus akinių stiklus…?

Aikštėn susirinkę žmonės puošė eglutę savo rankomis pagamintais žaislais – Angelais, Kalėdų žvaigždėmis, kaspinais, degė žvakutes, rašė palinkėjimus ant balto Deimantės Laimės Angelo. Maža, bet tikra žaliaskarė, tarsi išaugusi tarpe kitų medžių, liko stovėti saugoma Angelų, nuoširdžių palinkėjimų. O fone – prezidentūros balkone skaisčiai švietė dirbtinė eglutė, ryški iki mėlynumo. Dvi eglutės…

„Eglutė skarota, eglutė žalia…“, – kažkas ėmė deklamuoti iki skausmo pažįstamus posmus. Kas jų vaikystėje nedeklamavo? „O prisimenate filmą Kaip Grinčas Kalėdas vogė?“ – paklausė kitas. Grinčas pasipuošia raudonu apsiaustu ir kepurėle su dideliu baltu bumbulu, kad būtų panašus į tikrą Kalėdų Senelį, pagamina ragus savo šuniukui, kad tas atrodytų kaip elnias, pasiima didžiulius maišus ir išsiruošia į miegantį miestelį dovanų vogti. Tik rytą, savo nuostabai, jis išgirsta ne verksmus, o kalėdines giesmes ir klegesį… Grinčas supranta, kad per Šv. Kalėdas ne dovanos yra svarbiausia… Ir tada jis dar kartą susiruošia į miestelį, kad grąžintų pavogtąsias dovanas… Gal išties „Grinčai“ geri, tik jų širdys nepaprastai mažos?

Šv. Kalėdų metu palinkėjimai turi nepaprastą galią. Kaip norėtųsi, kad laimės palinkėjimo žodžiai Deimantei pildytųsi ir kad Deimantės Laimės Angelas… nesnaustų. Ir kad „grinčai“ grąžintų pavogtas Jo dovanas – artimuosius, draugus, jaukią vaikystę gimtuosiuose namuose, prisiminimus.

Nuotraukos – Aurelijos Babenskienės, Leono Merkevičiaus.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top