Author name: Aurelija Babenskienė

Seimo „tiesa“ – balta, mėlyna ar…?

Šiandieną, gruodžio 20 d., 12.10 val. LR Seime antrą kartą buvo svarstomas Darbo partijos narių Viktoro Uspaskich, Vitalijos Vonžutaitės ir Viktoro Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas.

Pilietinio Tiesos sambūrio dalyviai susirinko į Seimo posėdžių salės balkoną stebėti balsavimo. Mūvėdami baltas pirštines, jie dar kartą siekė paraginti Seimo narius užimti asmeninę poziciją ir likti ištikimus LR Seimo nario priesaikai ir savo tėvynei.

Pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas

Renkas puoton alkani vilkai
Ir iš džiaugsmo staugia jų pulkai.
Suka ratą krankdami varnai.
Miega kritę broliai milžinai.
Jau nėra laimėjimo vilties,
Tiktai geismas kautis lig mirties.

Saulė leidžias. Pluoštai jos liepsnos
Plazda dar ant žemės kruvinos.
Bet kai šaltos žvaigždės sužėrės,
Jau mūs rankose ginklai tylės.

Bronius Krivickas, partizanas. Pralaimėjimas (1946)

Ketvirtadienį, lapkričio 22 dieną, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) pakvietė visus, neabejingus krašto istorijai, jos skaudžiai praeičiai, paminėti 1942 m. Sverdlovske (Rusijoje) sušaudytų LR ministrų ir įžymių valstybės veikėjų 70 metų sukaktį, pagerbti laisvės kovotojų auką atidengiant Rasų kapinėse penkis jiems skirtus kenotafus.

Vėlinių ugnys Simono Daukanto aikštėje

Lapkričio 1-ąją, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros rinkosi visuomeninio judėjimo „Tie-SOS!“ dalyviai, kiti Lietuvos ateičiai neabejingi piliečiai. Vėl rašė spalvotomis kreidelėmis žodį „Tie-SOS!“, badantį akis tiems, kuriems patogiau „pastovėti po medžiu“. Kartu piešė ir užsienio turistų grupelė, užklydusi šį vėlyvą vakarą į S. Daukanto aikštę – linkėjo Lietuvos piliečiams sėkmės susigrąžinant valstybę iš ją užvaldžiusių antikonstitucinių jėgų.

Ketvirtadienis Lietuvoje – atmintina diena. Būtent ši savaitės diena buvo paskutinė, kuomet tą ankstų gegužės 17-osios rytą vis dar tikėjome, kad Deimantė, mažoji mergaitė iš Garliavos, liks saugi ir laiminga, apsupta artimųjų meilės sveiks ir susigrąžins vaikystę… Ketvirtadienis – būtent tą dieną mūsų valstybės vardu buvo įvykdytas antikonstitucinis smurto aktas prieš bejėgį vaiką – jėga išplėštas iš jaukios namų aplinkos ir uždarytas narvelyje su triušiu… Smurtauta – jėga ir melu – ir prieš jį taikiai gynusius sąmoningus Lietuvos Respublikos piliečius.

Tačiau šį ketvirtadienį nuspalvino ir kiek kitokia – Visų Šventųjų ir Vėlinių dvasia. Tokią dieną bent trumpam stabtelime prie artimųjų kapų ir susimąstome apie Anapilin iškeliavusius artimuosius, apie gyvenimą, mirtį, amžinąsias vertybes… Visi be išimties susimąstome. Ir teisieji, ir neteisieji. Juk prieš mirtį visi esame lygūs. Ir tie, kurie neteko artimųjų, gynusių Tiesą, mažą vaiką, ir tie, kurių rankomis, įsakymais buvo įvykdyti nežmogiški veiksmai. Ir klausiame savęs – garsiai ir kiekvienas sau: kokį pasaulį paliksime išeidami? Kokie patys būsime tapę? Kas išties nuo mūsų apsisprendimo priklauso? Juk ne tik šios „bylos-žudikės“ aukos ir budeliai turėjo galimybę rinktis… suklydę savo klaidas taisyti ar klaidoje pasilikti… Rinktis galėjome ir kiekvienas mūsų – atsiverti tiesai, jos ieškoti, ją ginti ar bailiai apsimesti, kad nieko nevyksta, jei tai vyksta ne su manim…

Kažkas už nugaros atsidūsta: „Ar Deimantė galėjo bent žvakelę ant tėvo kapo uždegti?…“

Vėjas blaškė susirinkusiųjų uždegtas žvakutes: tirpo vaškas, bet liepsnos viltingai veržėsi aukštyn…

Ant Filosofijos fakulteto palangės įrengta stebėjimo kamera nukreipta į aikštėje budinčius žmones

Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai rugsėjo 18-ąją įteikė Vilniaus universiteto rektoriui prof. Benediktui Juodkai prašymą pateikti informaciją apie tai, kokiu pagrindu nuo š.m. gegužės 17-osios pro Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros langą yra filmuojami Simono Daukanto aikštėje Tie-SOS sargyboje budintys žmonės ir kiti praeiviai. Dokumentą pasirašė 60 piliečių.

Pilietinė akcija „Tie-SOS“ paminėjo gegužės 17-osios įvykius Garliavoje

Rugsėjo 17-ąją, pirmadienį, 19 valandą, pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyvių ir laisvųjų menininkų pakviesti, į Vilniaus Simono Daukanto aikštę sugužėjo neabejingi savo valstybės ateičiai piliečiai. Kaip ir kiekvieno mėnesio 17-ąją, taip ir šį kartą jie paminėjo šių metų gegužės 17 dienos valdžios surengtą masinio smurto aktą Garliavoje. „Neužmiršim, nesitrauksim!“ – toks šūkis suvienijo ne tik Tie-SOS reikalaujančius vilniečius, bet ir į Atgimimo aikštę Klaipėdoje atskubėjusius klaipėdiečius.

Scroll to Top