Vasario 28 dieną Lietuvos nacionalinė biblioteka surengė diskusiją tarpušvenčiu itin aktualizuota – pilietiškumo – tema „Lietuviškas pilietinis kostiumas (ne šventėms, o šiokiadieniams)“. Organizatoriai kvietė aptarti šiuos ir kitus klausimus: „Kokie šiuolaikinių piliečių lūkesčiai, galimybės, konkretūs pilietiški veiksmai ir jų rezultatai pastebimi Lietuvoje, Europoje ir likusiame pasaulyje? Ar kito Lietuvos piliečių ir valstybės santykis per 25 nepriklausomybės metus, jei taip – kaip ir kodėl? Ką byloja sociologų tyrimai apie Lietuvos piliečių tarpusavio pasitikėjimo stygių? Koks ryšys egzistuoja tarp pilietinio aktyvumo ir ekonominės laisvės? Kaip žiniasklaidos turinys veikia pilietinį bendrabūvį?“
Tokią temą, kaip organizatoriai rašo, „šmaikščiai formuluojamą, bet rimtą“, nagrinėjo politikos mokslų daktarė, pilietinės visuomenės tyrinėtoja Ainė Ramonaitė ir socialinių mokslų daktaras, sociologas, ekonomistas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, aptarę žmonių gebėjimus organizuotis bendrų interesų labui, galimybes nepasitenkinimo emocijas paversti konkrečiais reikalavimais ar veiksmais.
R. Lazutka pabrėžė, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo lietuviams „stinga ekonominio ir socialinio pilietiškumo“ ir „suvokimo, kad valstybė yra piliečiai“. A. Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad laisvoje Lietuvoje gimusi karta, su kuria buvo siejamos didžiausios atsinaujinimo viltys, deja, pilietiška ir patriotiška netapo. Jos manymu, taip susiklostė dėl to, kad jie nesijaučia reikalingi Lietuvai. Kita vertus, tai, kad Lietuvoje mažai pilietinių iniciatyvų, visuomeninių organizacijų, įvairių judėjimų, kūrybinių sambūrių, A. Ramonaitė aiškino tuo, jog žmonėms greičiausiai „trūksta tikėjimo kažkuo idėjišku“. R. Lazutka siūlė nenusigręžti ir nuo politinių partijų – įprasto savo interesų atstovavimo instrumento.
Svarstydamas, ar esama ryšio tarp pilietinio aktyvumo ir ekonominės laisvės ar uždarbio dydžio, R. Lazutka atkreipė dėmesį į faktą, kad pagal BVP vienam gyventojui Lietuva yra pasiekusi tris ketvirtadalius ES vidurkio. Prieš beveik 30 metų tokioje pozicijoje buvo Švedija. Tačiau labiausiai visus stebina kiti duomenys. Pasirodo, pagal vartojimo lygį Lietuva lenkia visas ES šalis. Tačiau didžioji visuomenės dalis šių pasiekimų nepastebi dėl Lietuvai įsigalėjusios pajamų nelygybės ir atskirties.
Pašnekovai aptarė ir žiniasklaidos vaidmenį: ar ji pasirengusi svarstyti pajamų nelygybės temą kokybiškai ir iš piliečių pozicijos.