Į tokią diskusiją klaipėdiečius spalio 22-ąją sukvietė politologai ir politikai: Naglis Puteikis, Antanas Kulakauskas, Saulius Šiliauskas, Vytautas Rubavičius ir Darius Kuolys. Pirmadienį Klaipėdos universiteto Didžiojoje auloje gausiai susirinkę piliečiai svarstė, kaip išsaugoti savo Respubliką laisvą.
Jei atsiras daugiau dalyvaujamosios demokratijos
„Valstybė užvaldyta, Lietuva krypsta Lukašenkos režimo linkme – kaip tokius savo pareigūnų perspėjimus mes turėtume vertinti?“ – pradėdamas diskusiją klausė D. Kuolys. Jis kvietė pasvarstyti, kokie iššūkiai Lietuvos demokratijos laukia, ar galime tikėtis, kad naujasis Seimas tikrai bus Tautos atstovybė, sauganti mūsų teises ir tautos laisvę.
„Lietuvoje visi formalūs vakarietiškos liberalios demokratijos požymiai yra įtvirtinti Konstitucijoje, – teigė prof. Antanas Kulakauskas. – Yra partijų konkurencija, laisvi rinkimai. Sisteminių diktatūrinių jėgų Lietuvoje nėra. Tačiau demokratija, kurią turime Lietuvoje, yra atstovaujamoji: renkame partijas, kurios atstovauja įvairiems sluoksniams. Vakaruose jau keli dešimtmečiai daug kalbama apie atstovaujamosios demokratijos krizę. Klausiama, ar partijos išties adekvačiai išreiškia visuomenės susisluoksniavimą, jos interesus, ar jos randa bendrą vardiklį? Ar rinkimai yra tas mechanizmas, kuris leidžia padėtį keisti? Ar taip galima sušvelninti socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje, kaip pastebi skandinavai, yra aiškiai per didelė? O svarbiausias dalykas, skiriantis mus nuo Vakarų, yra tai, kad neturime pilietinės visuomenės – tėra jos užuomazgos. Vadinasi, nėra jėgos, kuri galėtų stipriau paveikti valdžios sprendimus. Šiandien reikia dalyvaujamosios demokratijos. Mitinginės jos formos tinka protestams, – sakė A. Kulakauskas, – bet tam, kad valdžia priiminėtų tinkamus sprendimus, reikalingos organizacinės struktūros, ir visų pirma – rimtai veikiančios savivaldos, kur sprendimus priimtų bendruomenės.“
Jei išlaisvinsime Seimo narius nuo partinės nomenklatūros
Darius Kuolys priminė Cicerono mintį, kad viena didžiausių grėsmių laisvai respublikai yra korupcija, kuri suėda, sužlugdo respubliką.
Naglis Puteikis tam pritarė: „Kas iš to, kad rinkimai vyksta, net jei jie nesuklastojami, kas iš to, kad Seimo nariai tarsi atstovauja tiems gyventojams, kurie juos išrinko, jei Seimo nariai priversti paklusti politinių elitų valiai, kurią veikia išorinės jėgos. Blogio šaltinis yra ne Seimas, o nomenklatūrinės partijų vadovybės, – teigė Seimo narys. – Partijų elitai ir anoniminės jėgos grupuotės valdo Lietuvą, jie apdovanoja saviškius, jie susitaria tarpusavyje ir nurodo, kokius įstatymus reikia priiminėti, o eiliniai Seimo nariai tuos elitus tik aptarnauja.“ Kaip tą sistemą būtų galima pakeisti? „Stiprinant piliečių ir jų išrinktų Seimo narių ryšius, Seimo narių atskaitomybę piliečiams.“ Iš Lietuvos Sąrašo programos N. Puteikis sakė persirašęs nuostatą, kad piliečiai turėtų teisę nusivylę išrinkto Seimo nario veikla inicijuoti pirmalaikius rinkimus savo apygardoje. Seimui reikalingi žmonės, nepasiduodantys partinių numenklatūrų ir grupuočių spaudimui. Jis teigė, kad kartu su būsimais parlamentarais Vitalijumi Gailiumi ir Povilu Urbšiu nesitaikstys su politinio elito žaidimais ir gins demokratinę valstybę nuo grupuočių savivalės.
Saulius Šiliauskas pabrėžė, kad pagrindinė grėsmė mūsų demokratijai yra ta, kad Lietuvoje nėra pakankamai sutelkta socialinio ir politinio kapitalo. Yra didžiulis nepasitikėjimas tarp valdžios ir piliečių. Partijos rinkėjų lūkesčių nepatenkina ir žmonės jomis nusivilia. Politikai yra nekontroliuojami – juos reikia priversti jausti atsakomybę. „Grėsmės demokratijai glūdi mumyse: ar mes nusiteikę priimti taisykles ir žiūrėti, kad taisyklės būtų visiems taikomos vienodai“, – tvirtino politologas.
Jei į Seimą rinksime drąsius, principingus bendruomenių užaugintus politikus
Vytautas Rubavičius pareiškė nemanąs, kad gyvename demokratinėje valstybėje. Procedūrinės demokratijos bruožai akivaizdūs, bet mūsų „demokratija“ neturi turinio. O korupciją sunaikinti Lietuvoje sunkiai įmanoma, nes pati valstybė buvo statoma ant korupcijos pamatų, ir visuomenė į tai buvo įtraukta. Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių V. Rubavičius paminėjo žemės reformą: žemės grąžinimas ir žemės sklypų perkėlimas į kitas Lietuvos vietas, t. y. žemės pavertimas kilnojamuoju turtu, yra beprecedentis. „Deklaruojama viena, o žaidimo taisyklės kitos. Žemėtvarka, teisėsauga įtraukė žmones į korupcinius žaidimus, ir tai yra pamatai, ant kurių statėme savo valstybę. Koks politinis elitas kūrė sistemą? Buvo sukurta ta pati partinės nomenklatūros valdžia, ji apaugo naujais žmonėmis, bet mentalitetas liko tas pats: „valdo partiniai“. Sovietinis mentalitetas puikiai prisitaikė. Liaudies turtas atiteko tam sluoksniui, kuris faktiškai turi valdžią. O liaudis registruojasi Maisto banke… 22-aisiais nepriklausomybės metais apie 430 tūkstančių žmonių prašo jiems pagelbėti maistu… Ar jie gali kurti valstybę, jei prašo sušelpti juos duona? Pas mus demokratija yra simuliuojama. Stojant į Europos sąjungą Europa nekėlė politinių sąlygų, o apibrėžė tik ekonomines. Europos sąjungai turbūt reikalingi tokie elitai, kurie išmano valdžios technologijas ir sugeba suvaldyti visuomenės įtampas, kurios pas mus išsilieja savižudišku būdu – emigracija.“
Į diskusiją įsijungęs rašytojas Liudvikas Jakimavičius teigė, kad demokratijos esmė – pagarba žmogaus teisėms ir žodžio laisvė. Pasak jo, būtent esmės Lietuvos demokratijai ir trūksta: žmogaus teisės nuolat šiurkščiai pažeidinėjamos, o laisvo žodžio erdvė sparčiai siaurėja. Visuomenė skatinama to nepastebėti, su tokia tikrove susitaikyti.
Naglis Puteikis pabrėžė: Lietuvos demokratija priklauso nuo bendruomenių savivaldos, ir kol neturėsime mažųjų savivaldybių, įgalios savivaldos, tol neturėsime kokybiškų politikų, kokybiškų Seimo narių. „Drąsius, principingus politikus turime auginti bendruomenėse. Tada ir Seime padorių, drąsių žmonių bus daugiau. Tokiu būdu – lėtai, bet užtikrintai – mes galime keisti ir Kauno, ir Klaipėdos ir visos Lietuvos politinę aplinką. Taip galėsime išsaugoti ir laisvą Seimą, ir demokratinę Lietuvą“, – sakė Naglis Puteikis.
Neringa Lašienė