Delfi.lt portalas š.m. balandžio 3 dieną paskelbė Vaido Saldžiūno straipsnį „Lietuvos žvalgyba parodė naująjį veidą: koks jis?“ Straipsnyje cituojamas VSD direktoriaus D.Jauniškio metų ataskaitą pristatantis „Direktoriaus žodis“, papildytas keletu paaiškinimų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.
Straipsnyje rašoma: „Anot D. Jauniškio, VSD pirmiausiai gali ir privalo užkirsti kelią grėsmių plėtojimuisi ir aktyviais veiksmais padėti mažinti valstybės pažeidimus. Todėl per pastaruosius metus departamente jau imtasi permainų. „VSD įkurtas Situacijų centras, jis dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Šis padalinys bendradarbiauja ir operatyviai keičiasi informacija su įvairiomis institucijomis. Atkurtas kovos prieš terorizmą padalinys. Esu įsitikinęs, kad Departamentas turi turėti ne tik intelektinių ir techninių pajėgumų rinkti ir analizuoti informaciją, bet ir raumenis, t. y. teisinę galią veikti.“
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra pateiktas įstatymų pakeitimo projektų paketas, kuriame numatyti nauji teisiniai instrumentai, leidžiantys imtis prevencinių veiksmų prieš grėsmių nacionaliniam saugumui apraiškas“, – teigiama D. Jauniškio pareiškime.
DELFI dar antradienį skelbė, kad VSD siekia turėti teisę ne tik esant reikalui panaudoti tarnybinį ginklą, bet ir taikyti specialiąsias priemones, fizinę ir psichinę prievartą. Be to, VSD siekia pažaboti ir dezinformacijos skleidėjus. „Stiprinant valstybės informacinį saugumą Departamentas parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama kriminalizuoti dezinformaciją. Dezinformacija laikytina veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“, – teigiama VSD ataskaitoje.
Žodis „prevencija“ VSD veiklos ataskaitoje pakartotas net 13 kartų, o kad įvairių užkardymo priemonių VSD imsis dar aktyviau, pabrėžiama ir kalbant apie artimiausių 5 metų planą. „VSD strateginį tikslą artimiausiems penkeriems metams apibrėžčiau taip: tapti efektyvia žvalgybos institucija, kuri prevenciniais veiksmais užkirstų kelią grėsmių plėtojimuisi ir padėtų mažinti valstybės pažeidimus. VSD turi tapti pagrindine valstybės institucija, teikiančia pasiūlymus, kaip būtų galima mažinti ar neutralizuoti prieš Lietuvą nukreiptas hibridines grėsmes, kuri imtųsi ir aktyvių grėsmių neutralizavimo veiksmų“, – teigiama VSD vadovo pareiškime“.
Daugiau skaitykite ČIA.
Klausimai:
1. Ar visa tai reiškia, kad VSD įstatymų pataisomis siekia gauti teisę tapti ne vien žvalgyba užsiimančia institucija, bet ir represine, turinčia teisę „ne tik esant reikalui panaudoti tarnybinį ginklą, bet ir taikyti specialiąsias priemones, fizinę ir psichinę prievartą“? Pamėginkime įsivaizduoti, kuo tai kvepia, kai valdžios kritika, VSD vadovo žodžiais tariant, gali būti „grėsme valstybės saugumui“.
2. Prieš ką ta prievarta galimai bus panaudojama? Bendriausias atsakymas – prieš grėsmes valstybės saugumui. Bet kas tas grėsmes nustato? Iš sakinio „VSD turi tapti pagrindine valstybės institucija, teikiančia pasiūlymus, kaip būtų galima mažinti ar neutralizuoti prieš Lietuvą nukreiptas hibridines grėsmes, kuri imtųsi ir aktyvių grėsmių neutralizavimo veiksmų“, – galima suprasti, kad VSD bus pagrindinė Valstybės institucija, kuri tas grėsmes ir nustatinės, ir neutralizuos.
Kaip suprantame, čia minimos specialiosios priemonės yra ne prieš abstrakčias ar virtualioje erdvėje kylančias grėsmes, o prieš žmones, kurie tas grėsmes gali sukelti. Tad ir klausimas būtų: koks yra tų įtariamųjų ratas ir kas jį nustato? Kieno nurodymu ar pavedimu?
3. Ar tos įstatymų pataisos ir naujas VSD statusas reikš, jog VSD be teismo sprendimo, tiesiog prevencijos tikslais, panaudodama specialiąsias priemones, gatvėje ar namuose galės suvaržyti konstitucines piliečių, sukėlusių VSD įtarimų, laisves?
4. Gana aptakiai kalbama ir apie siūlymus kriminalizuoti dezinformaciją papildant BK naujais straipsniais. Kai dezinformacija suvokiama kaip „veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“, kyla daug papildomų klausimų. Ar piliečių protestai, mitingai, streikai, aštrūs pasisakymai prieš valdžią, kurie gali destabilizuoti padėtį valstybėje ir taip kenkti jos saugumui, irgi patenka į VSD prevencinės veiklos lauką?
5. Panašu, kad toks aptakus „dezinformacijos“ sąvokos traktavimas žiniasklaidos rengėjams ir skleidėjams duoda suprasti apie laisvo žodžio laikų saulėlydį ir įvedamą vidinę cenzūrą, kuri yra ne kas kita, kaip Konstitucijos straipsniu uždrausta CENZŪRA.
6. Kaip įgyvendinus VSD teisines pataisas, kuriomis siekiama įgyti „raumenis“, turėsime vadinti savo valstybės santvarką?
7. Ar valstybės grėsmių prevencija, kurios nori imtis VSD, nekelia grėsmių valstybės piliečiams, o tuo pačiu – ir Valstybei, nes kėsindamasi į demokratines vertybes ją diskredituoja?
Redakcija skaitytojus kviečia padiskutuoti šiais klausimais. Gal bendromis pastangomis pavyktų sukurti kreipimąsi į valstybės institucijas, kad Valstybės saugumo departamento Seimui pateiktas įstatymų pataisų paketas (projektas) būtų paviešintas ir apsvarstytas visuomenės, o ne tik seimūnų Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.