Jūsų dėmesiui siūlome Tiesos.lt diskusijos, kilusios dėl ydingai veikiančio visuomeninio transliuotojo, tęsinį. Liudviko Jakimavičiaus svarstymus, kaip turėtų būti keičiama dabartinė, jo teigimu, nekonstutucinė LRT Tarybos formavimo tvarka, kad Lietuvos radijas ir televizija pagaliau taptų tikrai visuomeniniu transliuotoju, skaitykite ČIA.
Nieko geriau už visuomeninę televiziją vietoj valstybinės dar niekas nesugalvojo. Surinkti geriausi profesionalai, kritinių laidų ir politikos diskusijų kiekybiškai pakanka. Ir visiems įtikti neįmanoma, nes visuomenėje daug priešingų nuomonių. Kokią bekritikuotum – visada nepatiksi jos fanams.
Kas negerai – ne visos pažiūros, nuomonės, įsitikinimai nešališkai pateikiami. Ypač per televiziją, radijuje šito kur kas mažiau. Vienos politinės jėgos proteguojamos, kitos menkinamos ar apskritai nepastebimos. Pažeidžiami lygiateisės diskusijos principai.
Politiškai svarbiais klausimais LRT iš visuomenės informavimo virto nuomonių formavimo priemone.
Per žinias ir naujienas turime gauti tik žinias ir naujienas, be Naujienų tarnybos vadovo į skaitomą tekstą prikaišiotų užuominų, nuomonių, vertinimų ir vedėjo komentarų, kaip reikia teisingai galvoti. Faktai ir nieko daugiau.
O vertinimai, diskusijos, nuomonės – diskusijų laidose. Iš jų turi būti pašalintas vedėjų diktatas ir šališkumas. Žurnalistų turi bijoti visi – su sąlyga, kad jie visus puola ir kritikuoja vienodai ir savo politines meiles-nemeiles palieka prie studijos durų.
Taip nėra ir tai matyti plika akimi. Tie žmonės daugiausia nėra blogiečiai. Tikrai iš širdies galvoja, kad taip reikia Lietuvai ir bus geriau. Ir paverčia laidas savo ir vyresnybės pažiūrų, kurios jiems atrodo teisingesnės, propagavimu.
Taip visuomeninė televizija virsta valdiška. Bent kiek pajudinti LRT vadovybę tą suvokiantys politikai bijo, nes nuo LRT labai priklauso jų reitingai. Ryžtasi tik žuvę pražuvę gražuliai.
Pasiūlymas sudarinėti LRT Tarybą pagal Seimo frakcijų narių skaičių, o LRT generalinį direktorių skirti Seime yra tiesioginis visuomeninio transliuotojo pavertimas valstybiniu, o politines laidas paversti Seimo plepykla – baisiau ir įsivaizduoti negalima.
Rinkti LRT generalinį direktorių tiesiogiai, kaip Prezidentą, nei racionalu, nei realu.
Kiekviena sėkmė ir nesėkmė turi vardą ir pavardę. Ne įstatymų raidės ar kableliai sukuria problemas. Susidariusi padėtis priklauso nuo konkrečių žmonių komandos, pasinaudojusios situacijos galimybėmis, teisingiau – nuo vadovų nekeičiamumo. Visus strateginius sprendimus priima LRT Generalinis direktorius. Jo antroji kadencija baigsis mažiau kaip už metų. Artėja rinkimai.
Nori permainų – keisk žmones. Visi turi kadencijas – iki Prezidento, net V.Putinas. Tik A.Siaurusevičius neturi ir gali būti perrenkamas iki grabo lentos.
Tereikia įrašyti į LRT įstatymo 12 str. sakinį, kad LRT generalinis direktorius renkamas ne daugiau, kaip 2 kadencijoms iš eilės. Toks sprendimas būtų priimtinas ir Prezidentei, kuri visais atvejais pasisako už institucijų vadovų kadencijų ribojimą, ir Seimui.
Tačiau drąsioj Lietuvoj vargu ar atsiras deputatas, pasiūlysiantis tokį sprendimą. Net tarp valstiečių tokių savižudžių nėra. P.Gražulis irgi to nepasiūlys.