snob.ru
Visoje šių dienų situacijoje mane labiausiai stebina spartus – ne, staigus – mūsų žiniasklaidos sugyvulėjimas. Daugelis, dar vakar bandžiusių apsimesti žurnalistais, šiandien visa jėga skleidžia propagandą – įnirtingą, primityvią, piktą.
Mūsų televizija – lyg susprogęs pūlinys; kažkada mano mylėtos „Gazeta“ ir „Lenta“ išvirto į tuščiavidures iškamšas stiklinėmis akimis. Šalyje nebeliko jokios žurnalistikos. Anksčiau atrodę paprasti ir suprantami, žmonės viską pamiršo ir meluoja, meluoja, meluoja! Kanaluose „Vesti“ ir „Pervyj“ meluoja išdažytos lėlytės, meluoja korespondentai, smulkiai meluoja redaktoriai ir stambiai meluoja vyriausieji redaktoriai.
Įdomu, kaip visa tai jiems pavyksta? Atrodė, jog dar prieš kelis mėnesius buvo žmonės kaip žmonės? Juk negalėjo jie visi – šiandien taip įnirtingai, taip aistringai meluojantys – visiškai išsigimti per vieną mėnesį.
Yra žinoma, kad aplinkybių verčiamas meluoti ir niekšingai pasielgti žmogus visomis jėgomis stengiasi išvengti kognityvinio disonanso – būtinai stengiasi surinkti duomenis, galinčius jo elgseną pateisinti ir padedančius pačiam sau įrodyti, jog iš tikrųjų jis nemeluoja ir nesielgia niekšiškai. Racionalus mąstymas čia nepadeda – viską lemia emocijos. Juk melagiai ir niekšai negalėtų ramiai gyventi, jei tik manytų tokie esantys. Todėl jie ir bando save įtikinti, jog jų tiesa yra būtent tokia. Jog meluoja kiti. O jie paprasčiausiai gina save ir savo tiesą. Ir todėl jie yra teisūs. Iš tikrųjų tokių žmonių pozicija pažeidžiama, trapi, ir todėl bet koks palaikymas šiems melagiams labai svarbus: juk vaikystėje juos norėjo išauklėti gerais žmonėmis, todėl dabar jiems yra sunku. Štai kodėl jiems toks svarbus bet koks pagyrimas, bet koks jų veiklos pripažinimas.
Ir štai mes skaitome: Vladimiras Putinas apdovanojo ordinais daugiau nei tris šimtus žurnalistų už „objektyvų Krymo įvykių nušvietimą“. Ir ne tik Krymo, bet ir Ukrainos apskritai. Ordinais ir medaliais apdovanojami korespondentai, laidų vedėjai, šoumenai, vyriausieji redaktoriai… „Aleksandro Nevskio“, „Už nuopelnus Tėvynei“, „Garbės ženklo“ ordinais. Dėl [apdovanotų] korespondentų dar suprantama – juk jiems buvo įsakyta lįsti į tą pragarą. O apdovanojimai Kulistikovui su Solovjovu – už ką?!
Pirmiausia, kas šauna į galvą: tai ne darbo įvertinimas, tai – koviniai apdovanojimai. Juk dabar gyvename neva karo laikmečiu, o tai reiškia, kad kitoje pusėje – priešai, vadinasi, plunksna paverčiama durtuvu. O kare kaip kare.
Ir tada susimąstai: ir kas šį karą pradėjo? Kas keikė banderovcus ir fašistus, UNA-UNSO (ukr. Українська Національна Асамблея — Українська Народна Самооборона – Ukrainos Nacionalinė Asamblėja – Ukrainos Liaudies Savigynos Organizacija – radikali tautininkiškos pakraipos politinė partija Ukrainoje – Tiesos.lt), kas rusakalbiams ukrainiečiams ir Ukrainos rusams visą pusmetį į galvas isteriškai kalė paistalus, pusryčiams pasakodami apie pjautynes Lvove, o pietums – apie korimus Charkove? Kas krūvą aikštės marginalų, anksčiau neturėjusių net pavadinimo, pavertė „Dešiniuoju sektoriumi“ – pagrindine ukrainietiško nacionalizmo jėga? Ir, svarbiausia, kas visai Ukrainai mėnesiais bruko melą, o į šį „nacionalizmą“ prikimšo augimą skatinančių hormonų?
Dabar tai jau taip – karas. Dabar lavonai abiejose pusėse. Dabar jau nei teisiųjų, nei kaltųjų nėra. Jau skruzdėlynas padegtas, ir galima nusipurtyti rankas, pasitraukti atokiau ir stebėti, užėmus „nešališką poziciją“.
Tai štai: vaikinai, juk visa tai surengėte jūs. Kremliuje sugalvojo, o jūs surengėte. Kiekvienas iš jūsų, nenorėjęs keisti tarnybos. Kiekvienas, nepageidavęs sumažinto atlyginimo. Kiekvienas, neišdrįsęs tiesiog paprieštarauti viršininkui. Kiekvienas, įtikėjęs, jog jis yra teisus.
„Mandagūs žmonės“ – žvalgybos specnazas – galbūt nieko ir nenužudė. O jūs nužudėte. Su tokiu žinojimu jums gyventi lengva nebus. Jau geriau primeluokite ir sau, kaip kad melavote kitiems. Jau geriau apsisvaiginkite ir užsimirškite.
Jūsų medaliokai – tai ne apdovanojimai. Tai Putinas jums dalija švirkštus su morfinu.
Aplaistykite juos šiandien. Ir paminėkite tuos, kuriuos aplaistote*.
* Rusijoje tebėra gaji apdovanojimų „aplaistymų“ tradicija, kuomet švenčiant įvykį ir ta proga vartojant alkoholį, apdovanojimo ženklas merkiamas į stiklinę su degtine. Taip pat nuo seno yra įprastas ir analogiškas mirusiųjų bei žuvusiųjų atminimo „aplaistymas“.
Trumpai apie autorių. Dmitrijus Gluchovskij (1979 m. birželio 12 d.) – žurnalistas ir rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, karo korespondentas Abchazijoje ir Izraelyje, knygų „Metro 2033“ ir „Sutemos“ autorius.