Alksnynų radijas klausia Dočio: Ką prasmingo galima padaryti, kai nieko negalima padaryti?

Dočys: Kai visiškai nieko nebegalima padaryti, prasminga taip nieko nedaryti, kad tas nedarymas pasidarytų tikru galvos skausmu tiems, kurie nieko prasmingo neleidžia padaryti.

Dočys, kamuojamas nemigos dėl Lietuvos ateities, suprato: „Kuo toliau, tuo labiau Lietuva pasaulyje garsėja ne gerom rankom, o gerom kojom“.