Norit, papasakosiu, ką susapnavau prieš apsiversdamas ant kito šono?
Aišku, kad norit.
Tai va sapnuoju susirinkusius vienam dideliam kambary Kubilių, Gabrielių, Degutienę, Šimonytę, Kreivį, Viliją, Mantuką ir Raselę.
Kubilius ir klausia:
– Tai kaip sprendžiam: einam ar neinam su Karbauckiu? Kas turi minčių?
Labai ilga pauzė.
– Gabrieliau, kaip tu manai?, – klausia Kubilius.
– Aš noriu išklausyti visų nuomones, – atsako Gabrielius.
– Čia reikalingas politinis sprendimas, o politinius sprendimus priimu ne aš, – protingai sako Šimonytė.
O ir visi kiti linkčioja. Sako:
– Būtent, mes pritariam Šimonytės nuomonei.
Kubilius atsigręžia į Gabrielių ir tyli.
Ir visi kiti žiūri į Gabrielių ir tyli.
Ir Gabrielius sako:
– Gerai, palaukit, – ir išeina iš kambario, kuriame konservatoriai svarsto, ar eiti į koaliciją, ar neiti.
Na, o dabar verčiuosi ant kito šono. Pamėginsiu tęsinį susapnuoti.
Pavyko susapnuoti ir antrąją posėdžio seriją.
Ilgai tylėdami ir susirūpinę laukia posėdžiautojai Gabrielius.
– Tikriausiai ilgi nurodymai, kad taip ilgai negrįžta, – sako Kubilius.
– Tikriausiai ilgi, – pritaria Vilija Aleknaitė.
– Ir politinis sprendimas gali būti ne Trumpas. Jei pasiseks Trumpui, tai vienas politinis sprendimas – trumpas, o jei ne, bala žino, ką galvoja apie mus Prezidentė ir Briuselis, – prabyla Kreivys.
– Teisingai, nuo Trumpo viskas priklauso. Gabriukas turėtų paskambinti Clinton, o senelis Trumpui, – aš užsienio reikalus išmanau, – nutraukia Kreivį Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Ir tada nelyg iš dangaus angelas nusileidžia iš dangaus besišypsantis, švytintis pats Gabrielius.
„Ho sana“, – išsprūsta nevaldomi posėdžiautojų šūksniai.
– Ką sakė, kokia jo politinė valia, – greitakalbe springsta Andrius Kubilius. – Koks sprendimas? Taip ar ne?
– Klausykit, – kaip nuo kalno prabyla Gabrielius, ir visi suklūsta. – Nebūna tokių sprendimų – taip arba ne, ir nebus, kol neatguls ant mano stalo penkiasdešimt šešios VSD pažymos, plius viena mano pažyma, nes Lietuva šito laukia. O Karbauskis mus spaudžia delsti. O mes tradiciškai spaudimo nemėgstame, nes mėgstame dirbti tėvynei. O norint su kuo nors dirbti tėvynei reikia užsibrėžti raudonas linijas.
– Kodėl raudonas? Kaip mes atrodysim su tom raudonom linijom prieš NATO partnerius? Tai rusai raudonas linijas braižo, – pertraukia Gabrielių Juknevičienė.
– Nu jo, iš tikro, Raselė visai logiškai šneka. Man irgi tos raudonos linijos kažkaip ausį rėžia. Durnai atrodo, kad mes konservatoriai siūlome kažką raudoną, – pritaria Ažubalis ir didesnė dalis posėdžiautojų.
Ir tada policinės sirenos garsu suskambėjo Gabrieliaus mobilusis.
– Ša, – nutildė šurmulį įsakmiu balsu Gabrielius.
Toliau negaliu sapno jums pasakoti, nes jam uždėtas grifas „Slaptai“ – sapno turinys kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atleiskit, bet tvarkos ir įstatymų esu įpratęs laikytis.