Dočio sapnas. „Tai taip ar ne?“

Norit, papasakosiu, ką susapnavau prieš apsiversdamas ant kito šono?

Aišku, kad norit.

Tai va sapnuoju susirinkusius vienam dideliam kambary Kubilių, Gabrielių, Degutienę, Šimonytę, Kreivį, Viliją, Mantuką ir Raselę.

Kubilius ir klausia:

– Tai kaip sprendžiam: einam ar neinam su Karbauckiu? Kas turi minčių?

Labai ilga pauzė.

– Gabrieliau, kaip tu manai?, – klausia Kubilius.

– Aš noriu išklausyti visų nuomones, – atsako Gabrielius.

– Čia reikalingas politinis sprendimas, o politinius sprendimus priimu ne aš, – protingai sako Šimonytė.

O ir visi kiti linkčioja. Sako:

– Būtent, mes pritariam Šimonytės nuomonei.

Kubilius atsigręžia į Gabrielių ir tyli.

Ir visi kiti žiūri į Gabrielių ir tyli.

Ir Gabrielius sako:

– Gerai, palaukit, – ir išeina iš kambario, kuriame konservatoriai svarsto, ar eiti į koaliciją, ar neiti.

Na, o dabar verčiuosi ant kito šono. Pamėginsiu tęsinį susapnuoti.

* * *

Pavyko susapnuoti ir antrąją posėdžio seriją.

Ilgai tylėdami ir susirūpinę laukia posėdžiautojai Gabrielius.

– Tikriausiai ilgi nurodymai, kad taip ilgai negrįžta, – sako Kubilius.

– Tikriausiai ilgi, – pritaria Vilija Aleknaitė.

– Ir politinis sprendimas gali būti ne Trumpas. Jei pasiseks Trumpui, tai vienas politinis sprendimas – trumpas, o jei ne, bala žino, ką galvoja apie mus Prezidentė ir Briuselis, – prabyla Kreivys.

– Teisingai, nuo Trumpo viskas priklauso. Gabriukas turėtų paskambinti Clinton, o senelis Trumpui, – aš užsienio reikalus išmanau, – nutraukia Kreivį Vilija Aleknaitė Abramikienė.

Ir tada nelyg iš dangaus angelas nusileidžia iš dangaus besišypsantis, švytintis pats Gabrielius.

„Ho sana“, – išsprūsta nevaldomi posėdžiautojų šūksniai.

– Ką sakė, kokia jo politinė valia, – greitakalbe springsta Andrius Kubilius. – Koks sprendimas? Taip ar ne?

– Klausykit, – kaip nuo kalno prabyla Gabrielius, ir visi suklūsta. – Nebūna tokių sprendimų – taip arba ne, ir nebus, kol neatguls ant mano stalo penkiasdešimt šešios VSD pažymos, plius viena mano pažyma, nes Lietuva šito laukia. O Karbauskis mus spaudžia delsti. O mes tradiciškai spaudimo nemėgstame, nes mėgstame dirbti tėvynei. O norint su kuo nors dirbti tėvynei reikia užsibrėžti raudonas linijas.

– Kodėl raudonas? Kaip mes atrodysim su tom raudonom linijom prieš NATO partnerius? Tai rusai raudonas linijas braižo, – pertraukia Gabrielių Juknevičienė.

– Nu jo, iš tikro, Raselė visai logiškai šneka. Man irgi tos raudonos linijos kažkaip ausį rėžia. Durnai atrodo, kad mes konservatoriai siūlome kažką raudoną, – pritaria Ažubalis ir didesnė dalis posėdžiautojų.

Ir tada policinės sirenos garsu suskambėjo Gabrieliaus mobilusis.

– Ša, – nutildė šurmulį įsakmiu balsu Gabrielius.

Toliau negaliu sapno jums pasakoti, nes jam uždėtas grifas „Slaptai“ – sapno turinys kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atleiskit, bet tvarkos ir įstatymų esu įpratęs laikytis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
19 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
19
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top