Palangoje atostogaujantis Žinių radijo korespondentas pasigedo mūsų žiniasklaidoje rimtesnės politinių įvykių Lietuvoje ir už jos ribų analizės. Žurnalistui pavyko smėlėtuose paplūdimiuose bendrajame pliaže surasti keletą besideginančių politologų, rašančių politinėmis temomis didiesiems mūsų dienraščiams ir Delfi portalui. Pastarieji, motyvuodami tuo, kad per atostogas dera atsipūsti ir kad yra gerokai perkaitę nuo Lietuvą niokojančių karščių ir šutros, mandagiai atsisakė atsakyti į žurnalisto klausimus.
Korespondentas, ištikus eilinei žurnalistinei nesėkmei, nenuleido rankų ir išmaniuoju telefonu paskambino nepriklausomam ir menkai žinomam komentatoriui – Lietuvos politiniam marginalui Dočiui, kad tasai atsakytų į keletą aktualių Lietuvai ir pasauliui politinių klausimų ir pakomentuotų pastarųjų dienų įvykius. Pateikiame telefoninio pokalbio išklotinę.
Žurnalistas: Sveiki, gerbiamas Dočy. Ar galite kalbėti?
Dočys: O kas gali uždrausti demokratijos sąlygomis žmogui kalbėti? Kol kas mūsų Konstitucija Dočiui tokią teisę garantuoja.
Ž: Lietuvoje yra politologų ir žurnalistų, kurie pavojingomis politinėmis temomis kalbėti atsisako, nors Konstitucija jiems to daryti irgi nedraudžia.
D: Vadinasi draudžia sveikas protas ir nuojauta, kad Konstitucija – dar ne viskas.
Ž: Apie tai neketinau su jumis leistis į kalbas, nes esu parengęs keletą labai konkrečių klausimų.
D: Klauskite.
Ž: Kaip vertinate, ar nenukentėjo Lietuvos saugumas, dvigubai sumažinus NATO oro pajėgas, saugojusias Baltijos valstybių sienas? Kodėl taip nutiko?
D: Manau, kad priežastys yra labiau buitinės nei politinės. Pilotams ir oro pajėgas aptarnaujančiam NATO personalui nusibodo lietuviškos virtuvės pasididžiavimas ir tautos tapatybės ženklas – cepelinai. Jie vakariečiui per riebūs.
Kitas motyvas – šiuo metu iki nulio sumažėjusi galimo karo su Rusija grėsmė. Dabar ne laikas.
Ž: Kaip suprasti „dabar ne laikas“.
D: Labai paprastai. Per tokius karščius tik savižudis gali pradėti karą su NATO. Rusų kariuomenė neturi vasarinės aprangos (pagal „ustavą“ tokia ir nėra numatyta). Ar galite įsivaizduoti, kokios Rusijoje turėtų įvykti demokratinės permainos ir kiek prireiks laiko, kol rusas savo armiją perrengs šortais, apvilks šviesiais marškinėliais trumpom rankovėm ir apaus neprakaituojančia avalyne – sandalais. NATO tokią ekipiruotę turi, nes yra kariavusi ir Afrikoje, ir dykumose Artimuosiuose Rytuose. Nors turėčiau pasakyti, kad nuogas afrikietis geriau prisitaikęs kariauti Afrikoje už NATO kareivį su šortais. Todėl NATO geriau sekasi kariauti iš oro nei sausumoje. Alijanso armija dėl šios priežasties tradiciškai vengia išsilaipinti sausumoje.
Kitas dalykas – net patys moderniausi Rusijos tankai neturi oro kondicionierių. Tikriausiai suprantate, kad Rusų armija, vos pradėjusi karą Lietuvos teritorijoje, esamomis oro sąlygomis kaip mat sušustų, uždustų ir iškeptų. Neprireiktų ir prieštankinės ginkluotės, kuria naudotis neįgudę lietuviai sausros ir didelio gaisringumo sąlygomis supleškintų pagrindinį mūsų turtą – miškus. Tokiomis ekstremaliomis miškų gaisringumo sąlygomis gamtos apsaugos ministerija Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms tikrai neleistų panaudoti prieštankinės ginkluotės. Taigi, kaip bežiūrėtum, abiejų konflikto dalyvių sausros ir karščių sąlygomis tykotų dideli pavojai.
Ž: Kalbate kaip tikras karo strategas.
D: Būtent. Jei Lietuvos Gynybos Taryba įvertintų visą šių aplinkybių kompleksą, kad su Rusija galima karą laimėti jo nekariaujant, o mūsų Prezidentė, ginkluotųjų pajėgų vadė, mąstytų strategiškai, ji su L. Graužiniene ir atsakingais aukštais pareigūnais suvoktų, kad būtent dabar ir yra tinkamiausias laikas pačiais riebiausiais epitetais įžeidinėti Rusiją, jos neprognozuojamą vadovą ir karo vadovybę, idant šie įsižeidę būtų įvilioti į pragaištingą karą su Lietuva. Tokį karą, neiššovę nė šūvio, neabejotinai laimėtume.Rusą įvilioti į spąstus geresnės progos kažin ar turėsime. Rudenį bus šaukštai po pietų.
Ž: Šito aš jūsų, Dočy, neklausiau. Ką manote apie Rusijos parodomąsias akcijas naikinant nežinia kokiais keliais į Rusiją patekusius lietuviškus maisto produktus?
D: Dėl šių Rusijos akcijų mano nuomonė vienareikšmiška. Mūsų verslininkusbei atsakingas ministerijas reikia tik pagirti, kad sugebėjo įsūdyti nemąstančiam Rytų kaimynui mūsų perteklinę produkciją. Mūsų verslas ir valstybė tokiu būdu sutaupo utilizacijos kaštus, kurie yra įskaičiuoti į greitai gendančių maisto produktų savikainą. Utilizuodama mūsų produkciją Rusija už tą paslaugą moka iš savo kišenės. Nušauname kelis zuikius iš karto – nukrauname nuo rinkos perteklinę produkciją, už kurią kažkas mums sumoka ir dar ją utilizuoja už savo pinigus ne mūsų teritorijoje. Kaip priedą, gauname ir politinę naudą. Rusijoje, patyrusioje ne vieną badą, alkanai visuomenei matant tuos apokalipsinius maisto produktų naikinimo vaizdus, kyla pasipiktinimo Putino valdžia banga. Tokios bangos per pastarąjį dešimtmetį nepavyko įplieksti Rusijos opozicijai, kokią pasisekė kelioms mūsų ir Latvijos ministerijoms bei sumaniems verslininkams. Tai puikiai įvykdytos provokacijos pavyzdys, kuris, be abejo, pateks į sėkmingiausių tarpvalstybinių provokacijų vadovėlius.
Ž: Ar norite pasakyti, kad ta provokacija prieš kaimyninę šalį buvo surengta sąmoningai?
D: Aš taip nesakiau. Greičiau tai nenumatytas laimingas atsitiktinumas. Paminėsit mano žodžius – Lietuvos aukščiausia valdžia, susivokusi, kokio tai masto kenkimas kaimynui, provokaciją nutrauks nedelsdama ir pati uždarys kanalus, per kuriuos mūsų kiauliena ir sūriai patenka į Rusijos rinką. Bijau, kad kai kas iš mūsų valdžios ir verslo moterų bei vyrų gali ir nukentėti už piktybinių verslo schemų, nesuderintų su jos ekscelencija, neatsargų naudojimą prieš kaimyninę valstybę. Nesvarbu, kad ją apibūdina kaip teroristinę. Rusija nemėgsta būti maustoma, o Prezidentė nemėgsta, kai kas nors (tegul ir protingai) ima veikti be jos palaiminimo. Tokie dalykai netoleruotini ir tęstis negali.
Ž: Aš jūsų, Dočy, neklausiau apie Prezidentę. Jūs vis nukrypstate į pašales.
D: Ką tuo norite pasakyti? Ar mūsų Prezidentė jums „pašalys“? Ar bent suprantate, ką pasakėte ir ką po tokio pasakymo apie tamstą ir radiją, kuriai tarnaujate, pagalvos Prezidentė?
Ž: Nesikabinėkite prie smulkmenų.
D: Kuo toliau, tuo baisiau nusišnekat. Prezidentė jums dar ir „smulkmena“. O ar pats pagalvojote, kokia smulkmena esate pats, žiūrint iš Daukanto rūmų balkono?
Ž: Nenorėčiau šios temos tęsti. Sakykit, prašom, ar jus pasiekė kalbos, kad rudenį Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kelia sparnus į Briuselį – į ES komisarės vietą?
D: Nematau čia nieko keisto ir netikėto. Šis pagreitį įgaunantis procesas vadinamas protų nutekėjimu. Lietuva ir Prezidentė elgiasi labai neapdairiai, leisdama ir deleguodama į ES struktūras pačius iškiliausius mūsų politinio elito protus ir asmenybes. Lietuva praktiškai prarado, perleido Briuseliui pačius intelektualiausius ir padoriausius savo politikus: J.Imbrasą, R. Paksą, V. Uspaskichą, V.Tomaševskį, E.Kūrį, B. Ropę, A. Šemetą, Z. Balčytį, V. Andriukaitį, o dabar galimai nebeteks ir antrosios pagal rangą Lietuvos politikės Loretos. Tokie praradimai beveik neatstatomi. Jie nuskurdina mūsų politinę kultūrą, titaniškom pastangom kurtą visą ketvirtį amžiaus.
Ž: O kas lieka daryti, kai Briuselis reikalauja? Valdyti ir vadovauti tokiai sudėtingai struktūrai kaip ES intelektas reikalingas kaip oras.
D: Suprantama, negalime būti užsiskliaudusiais egoistais. Jei Briuselis Lietuvai duoda milijardus eurų, mes atsidėkodami irgi kažką turime paaukoti Briuseliui. Nesuprantamas man tik vienas dalykas. Jei Prezidentė, buvusi eurokomisarė, iš tikro siekia radikalių ir greitų permainų ES ekonomikoje, gynybos sistemos kūrime bei integraciniuose procesuose, kodėl į ES vadovaujančias pozicijas nedeleguoja geriausiai šiose srityse pasikausčiusių protų – Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus? Nors iš dalies Prezidentę suprasti galima. Be šių iškiliausių asmenybių Lietuvos politika ir ją formuojanti Prezidentūra liktų kaip invalidas be ramentų. Galų gale, kas padėtų strateguoti propagandinį karą? Gal J. Olekas su G. Kirkilu ir Aušra Marija? Apsaugok, Viešpatie.
Ž: Iš pastarųjų jūsų samprotavimų matyti, kad esate marginalas, homofobiškai nusiteikęs valdančios koalicijos atžvilgiu. Ar tikitės, kad po eilinių Seimo rinkimų atėjęs į valdžią N. Puteikio vadovaujamas antisisteminis darinys „Puteikis +“ iš esmės pakeis Lietuvos politinį peizažą?
D: Pasisakau kategoriškai prieš bet kokio lygio rinkimus, kol išrinktieji ir šalį valdantys neįgyvendins duotų rinkėjams pažadų. N. Puteikis irgi dar ne visus pažadus įgyvendino.
Ž: Kaip suprasti. Ar siūlote, kad Seimo nariai dirbtų iki gyvenimo galo?
D: Patys prisiprašė. Atsakysiu jums suprantamu buitiniu palyginimu. Vienam pasiturinčiam ir įtakingam verslininkui, kuris mokėjo skaičiuoti savo pinigus, namuose užsikimšo ir susprogo kanalizacijos vamzdžiai. Tasai susirado santechniką, kuris garsiausiai gyrėsi ir pažadėjo, kad už sutartą atlygį per sutartą laiką kanalizaciją sutvarkys. Verslininkas sukirto rankomis, o kol vyko remontas išsikraustė į kitus namus ir mokėjo santechnikui pažadėtą atlygį. Pasibaigus sutartam terminui, sugrįžta verslininkas į savo namus ir mato dar baisesnį vaizdą, nei paliko. Remontas net nepradėtas, o butas užpiltas. Santechnikas jam ir sako: „Dariau, ką galėjau. Jei nepatinka, pasiieškok kito santechniko“. Verslininkas buvo žodžio žmogus, bet nebuvo piktas ir nepareikalavo iš santechniko grąžinti pinigų, kuriuos sumokėjo. Jis tepasakė: „ Dabar maudysies ekskrementuose nemokamai nors ir iki gyvenimo galo, kol sutvarkysi, arba sėsi kaliūzėn už netesybas.“ Lygiai taip pat turėtų būti elgiamasi ir su visomis mūsų valdžiomis bei partijomis, išskyrus Lietuvos Poilsio partiją, kuri nieko nežada. O tiems kurie daug žada, kreivi pažadai ir glamūrinės programos turėtų per gerklę išlįsti, kai pasibaigus kadencijai visuomenė privers tas programas su visais rinkiminiais laikraščiais, plakatais ir lankstinukais suvalgyti be užsigėrimo.
Ž: Nekalbėkite taip. Jūs, Dočy, agituojate pažeisti žmogaus teisių deklaraciją ir balansuojate ties labai pavojinga riba. Jumis turėtų ne juokais susidomėti Europos Žmogaus Teisių teismas.
D: Nieko aš neagituoju ir niekur nebalansuoju. Žmogaus teisių deklaracija yra žmonių parašyta žmonėms.
Ž: Ačiū už tuščiai sugaištą laiką.
D: Prašom. Niekas yra šis tas. Linkiu gaišti ir toliau.