Veidaknygė
Pakalbėkime apie akivaizdžias negeroves, kurios sekina švietimo sistemą. Konkrečiai – apie privačias mokyklas ir darželius.
Ir ne, aš joks ne kairysis, aš dešinysis (TS-LKD politikai pasakytų, kad net radikalusis). Aš esu labai už privačią iniciatyvą, už konkurenciją ir kt. Bėda tik ta, kad tai, kas šiuo metu vyksta švietime, yra jokia ne privačių ir valstybinių ugdymo įstaigų konkurenciją, o elementarus švietimui skirtų mokesčio mokėtojų pinigų ir kitų viešųjų išteklių drenavimas į privačių verslininkų įmones. Nes jei kalbame apie konkurenciją, tai, greičiausiai, net ir labiausiai libertarai ir labiausiai laisvos rinkos šalininkai sutiks, kad konkurencija turi būti sąžininga. O sąžininga konkurencija (šiuo atveju – tarp privačių ir valstybinių paslaugų teikėjų) gali būti tik tuomet, kai ji vyksta pagal vienodas taisykles ir sąlygas. Lietuvoje nieko panašaus nėra. O ir sunku būtų tikėtis, kai pagrindinės valdančiosios partijos pirmininko šeima, be kita ko, yra ir privataus švietimo oligarchai.
Taigi, pradedam: valstybinės mokymo įstaigos privalo verstis tik iš joms skirto valstybinio finansavimo. Negali absoliučiai nieko rinkti iš vaikų tėvų. Privačios – ne tik pasiima taip vadinamą „mokinio krepšelį“, bet ir renka papildomą mokestį iš vaikų tėvų, kuris, neretais atvejais, per metus sudaro bendrą sumą keturių nulių zonoje už vieną vaiką.
Antra, dabartinė valdžia nustatė, kad į valstybines mokymo įstaigas privalės būti priimami absoliučiai visi specialių poreikių turintys vaikai. Privačios – nieko priimti neprivalės. Dar daugiau, sulaukiau informacijos iš skaitytojų, kad kai kurios privačios ugdymo įstaigos netgi į savo sutarčių sąlygas įsitraukia nuostatą, kad tėveliai privalo privačiai ugdymo įstaigai garantuoti, kad jų vaikas jokių specialiųjų poreikių neturi. O jei išaiškės, kad turi, tai bus pagrindas nutraukti sutartį vienašališkai dėl tėvelių kaltės. Su baudomis ir kitomis netesybomis. O dabar pakalbėkime, kokie tie specialiųjų poreikių vaikai gali būti: jei turi kokią nors fizinę negalią, jie privalo lankyti mokyklą kartu su kitais vaikais. Čia be jokių klausimų. Beje, tiek valstybinę, tiek privačią. Va tuo galėtų užsiimti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, užuot užsiiminėjusi visokiomis WOKE nesąmonėmis. Jei turi kokį nors mokymosi sutrikimą, bet vaikas yra ramus ir nekonfliktiškas – jau sprendžia tėveliai, kur jų vaikui yra geriau. O jei vaikas yra smurtaujantis bei trukdantis mokymosi procesui visai klasei, kaip tuomet? Nes pas Landsbergienę tokių vaikų nebus. Valstybinėse – privalės būti visur. Ką čia apie specialiųjų poreikių vaikus. Landsbergienė nutraukinėja sutartis su tėvais, kurie Jos Didenybei drįso nelabai pagarbų klausimą apie mokėtiną sąskaitą užduoti. Ne vienas toks skandalas jau yra buvęs.
Trečia, valstybinės švietimo įstaigos privalo švietimą užtikrinti visoje Lietuvos teritorijoje. Privačios – tik ten, kur pačios nusprendžia. O nusprendžia ten, kur joms apsimoka, t. y. kur yra daug pasiturinčių ir mokėti galinčių šeimų su vaikais.
Taigi, gerbiamieji, ar Jums čia kažkas panašu į sąžiningą konkurenciją? Kai vieni gali „nusirinkinėti vyšnias nuo torto“, o kiti – negali, ir turi dirbti su tuo, ką turi?
Beje, ar pastebėjote, kiek per šią kadenciją kilo skandalų, susijusių su švietimu? Begalės. Ir dauguma jų kilo dėl dabartinės valdžios buldozerio principu stumiamų reformų. Nėra vadovėlių? Nesvarbu, vis tiek privalote pereiti prie naujos programos. Nėra mokytojų padėjėjų? Lygiai taip pat nesvarbu, privalote pereiti prie „įtraukiojo ugdymo“. Ir t. t. ir pan.
Kažkada esu jau rašęs, kad privačios švietimo įmonės turi spręsti esminę problemą: kaip padaryti taip, kad jų ugdytinių tėveliai sutiktų jiems mokėti neretai ir dešimtūkstantines sumas per metus, kai yra visiškai nemokama alternatyva – valstybinės švietimo įstaigos? Patiems padaryti, kad jų privačios švietimo įstaigos būtų keliomis galvomis aukščiau, už valstybines, dažniausiai neišeina. O kokia antroji alternatyva – taip, žlugdyti valstybinę švietimo sistemą. Ir va tam Jūs, gerbiami rinkėjai, suteikėte mandatą 2020 metų Seimo rinkimuose.
Ne, tiek ir visokių nesąmonių, kurios buvo dabartinės valdžios pridarytos per šią kadenciją švietimo sistemoje, negalima paaiškinti vien TS-LKD partijos politikų kvailumu ar nekompetencija. O va tyčiniu kenkimu valstybinei švietimo sistemai – paaiškinti net labai galima. Paprastas pavyzdys: jei Jūsų sūnus ar dukra kas vakarą verks, kad: „Mama, tėte, nenoriu į mokyklą, ten mane klasiokas muša“, ką darysit? Perkelsit vaiką į kitą valstybinę mokyklą? Bet dabar visur bus tas pats. Ar gal įsidarbinsite papildomu pusę etato kažkur, ir perkelsite vaiką pas Landsbergiene? Nes ten Jūsų vaiko tikrai niekas nemuš. Darbas papildomu puse etato, ir laimingas vaikas? Daug tėvų ant tokio sandorio pasirašytų.
Tai va, gerbiamieji, tokios tokelės. O tai ką reikėtų daryti? Ogi tą patį, kaip Skandinavijoje, kurią daugelis mūsų laiko pavyzdžiu Lietuvai. Ten lygiai taip pat egzistuoja privačios tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos įmonės. Bet va tų įmonių klientas neretai net nežino, kad jis privačios įmonės klientas. Nes visos švietimo (tiek ir sveikatos apsaugos) paslaugos yra nemokamos klientams. O tuomet pati įmonė išrašo sąskaitą valstybei už tas paslaugas, kurias suteikė, ir kurias suteikė pagal pasirašytą sutartį ir pagal patvirtintą kainyną. Todėl valstybė turėtų skelbti viešojo pirkimo konkursus, jei jai kokios nors paslaugos trūksta (pvz. konkrečiame rajone nėra darželio). Tai va, skelbi viešojo pirkimo konkursą, kad konkrečiame rajone bus perkamos darželio paslaugos. Nusimatai kvalifikacinius reikalavimus, nusimatai technines specifikacijas, kiek ir ko pirksi, ir vuolia – kas pasiūlys geriausiai ir pigiausiai, tas ir laimi.
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama. Sąrašo Nr. 2.