Veidaknygė
Šiandien žiniasklaida paviešino dar vieną aplinkybę, susijusią su kandidatu į Prezidento postą bei Laisvės partijos kandidatu į Europos Parlamentą – p. Dainiumi Žalimu. O konkrečiai – kad jis, prieš tapdamas Laisvės partijos kandidatu į nurodytus postus, prieš tai bandė į paminėtus postus kandidatuoti nuo Lietuvos socialdemokratų partijos. Ir tik su šia partija nepavykus susitarti, galiausiai susitarė su Laisvės partija.
Aš priminsiu, kad ponas Žalimas į Europos Parlamentą jau yra kandidatavęs ir kandidatavęs nuo TS-LKD partijos. Dabar bandė derinti kandidatavimą su socdemais ir, tik su jais nepavykus iki galo susitarti, kandidatuoja nuo Laisvės partijos. Žodžiu, tikras vertybinis ir idėjinis kandidatas.
Bet žinote, kas yra iš tikro liūdniausia? Kad realiai jokio esminio skirtumo tarp paminėtų trijų partijų ir nėra. Tarp šių partijų skirtumas gal tik toks, kad TS-LKD partijos vadovybė bei eiliniai politikai pasižymi išskirtiniu chamiškumu ir arogantiškumu, Laisvės partija – į tą pačią pusę, o va socdemų vadovai ir eiliniai politikai šiaip jau viešumoje elgiasi pabrėžtinai mandagiai ir taktiškai. Ne viešumoje – būna įvairiai, bet viešumoje jie tikrai save prilaiko. Tačiau be to skirtumų nėra jokių. Taigi, pono Žalimo lakstymas per šias tris partijas labiau rodo net ne pono Žalimo idėjinio ar vertybinio stuburo lankstumą, bet tai, kad realiai skirtumų tarp šių trijų partijų nėra. Nei ideologinių, nei vertybinių, nei politinių, nei moralinių. Jokių.
Tuo pačiu primenu, kad liko vos kelios dienos, kol dar galite skirti 0,6 proc. GPM paramą vienintelei partijai, kuri tikrai skiriasi nuo paminėtų – Nacionaliniam susivienijimui. Tai vienintelė partija, kuri turi aiškiai išreikštas ir nekintančias dešiniąsias vertybes, kuri pasisako už lietuvių tautos ir lietuvių kalbos stiprinimą, gimstamumo skatinimą bei prigimtinės šeimos puoselėjimą.
Politinė reklama.