Gerai, gerbiamieji, po praeito mano įrašo apie buvusio Kauno m. sav. administracijos direktoriaus nuteisimą, daug kam vis tiek kilo labai daug klausimų iš serijos: „O tai kodėl žulikas nesėdo?“
Pabandysiu išsamiai ir schematiškai paaiškinti, ką reiškia prisipažinimas korupcinio pobūdžio bylose, ir kodėl įtariamajam / kaltinamajam turi būti suteikiamos normalios paskatos prisipažinti.
Lyginamajam pavyzdžiui paimkime kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Tarkime, kas nors pilietį gatvėje užpuola, jį sumuša, atima laikrodį / piniginę / mobilųjį telefoną. Taigi, turime atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymą ir plėšimą. Tokio pobūdžio nusikalstamose veikose mes iš karto turime nukentėjusįjį, kuris, greičiausiai, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo skambins policijai ir duos išsamius parodymus. Atitinkamai, teisėsaugos institucijos iš karto gauna labai daug vertingos informacijos: visų pirma, gauna informaciją, kad buvo padaryta atitinkamo pobūdžio nusikalstama veika; visų antra, nukentėjusysis gali suteikti informaciją, kada ir kur ši nusikalstama veika buvo padaryta, kas yra ypač vertinga informacija renkant įrodymus baudžiamojoje byloje; visų trečia, nukentėjusysis gali bent iš dalies apibūdinti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, o kai kuriais atvejais net ir juos nurodyti (jei juos pažįsta); visų ketvirta, nukentėjusiojo pagalba ikiteisminiame tyrime galima atlikti ir daugiau procesinių veiksmų renkant įrodymus, tokių kaip parodymas atpažinti, parodymas atpažinti iš kartotekų, akistata, parodymų patikrinimas vietoje ir kt.
Todėl tokios nusikalstamos veikos, kurios turi aiškų nukentėjusįjį, kuris dar ir betarpiškai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, pasižymi ganėtinai aukštu ištirtumo lygiu. Labai dažnai tokio pobūdžio nusikalstamose veikose ikiteisminio tyrimo institucijos net nesiūlo sulaikytam asmeniui prisipažinti. Formaliai procesiškai per apklausą tik paklausia, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, ir viskas. Neretai nurodo tiesiai šviesiai – jei pats nori, prisipažink. Bus tau lengvinanti aplinkybė ir gausi mažiau. Neprisipažinsi – mums irgi tinka, mes pakankamai įrodymų ir taip turime, bet tada jau gausi daugiau.
O dabar grįžkime prie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos pasižymi jau absoliučiai kitokia specifika. Visų pirma, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tokią kaip kyšininkavimas, padaro dvi šalys: viena šalis duoda kyšį, kita šalis šį kyšį priima. Ir abi šalys yra suinteresuotos šią nusikalstamą veiką slėpti (išskyrus atvejus, kai viena iš šalių veikia pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį). Todėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, skirtingai nuo paminėtų plėšimų ar sveikatos sutrikdymų, pasižymi itin dideliu latentiškumo laipsniu, kuomet teisėsaugos institucijos apie padarytą nusikalstamą veiką nieko nesužino.
Tęsiant toliau, korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose nėra tokio nukentėjusiojo, kuris betarpiškai būtų dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme ir kuris būtų suinteresuotas duoti kuo išsamesnius bei tikslesnius parodymus. Atitinkamai, nėra tokio nukentėjusiojo, su kuriuo būtų galima atlikti aukščiau aprašytus procesinius veiksmus renkant įrodymus byloje. Iš šios aplinkybės jau, gerbiamieji, galite spręsti, ant kiek korupcinės nusikalstamos veikos yra sudėtingesnės ištyrimo prasme, nei kitos.
Negana to, darbo teisėsaugos institucijoms bei teismams nepalengvino ir Įstatymų leidėjas, BK 225 str. numatęs būtinąjį korupcinės veikos – kyšininkavimo požymį, t. y. teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai reiškia, jog teisėsaugos institucijoms neužtenka net už rankos pagauti kyšio ėmėją. Jos dar privalo įrodyti, už ką konkrečiai šis kyšis buvo duotas.
Kaip puikiai suprantate, tiek kyšio davėjas, tiek kyšio gavėjas kuo puikiausiai supranta, kad daro nusikalstamą veiką, todėl laikosi atitinkamo laipsnio konspiracijos ir atvirai nekalba, iš serijos – va tau X sumos kyšis už tai, kad išduotum statybos leidimą mano įmonei tokiu ir tokiu adresu statyti daugiabutį. Priešingai – naudojamos įvairios koduotų pranešimų siuntimo programos, tokios kaip „Signal“, t. y. lygiai tokią, kokią naudojo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė susirašinėdama su už pedofiliją dabar teisiamu buvusiu frakcijos nariu K. Bartoševičiumi. Taip pat naudojamos įvairios daugiareikšmės ar koduotos frazės bendravime, iš serijos: „Va tau lauktuvės, laukčiau tuomet gerų naujienų“.
Pasiremkime faktine analogija su garsiąja MG Baltic korupcijos byla. Į trasą išėjo „paskolos sutartėlė NT investicijoms Nidoje vykdyti“, o pirmosios instancijos teismas visus ne tik absoliučiai išteisino, bet dar ir visas rastas pinigų sumas grąžino.
Pasiremkime faktine analogija su garsiąja MG Baltic korupcijos byla. Teisėsaugos institucijos už rankos pagavo duodant pinigus E. Masiuliui, o vėliau ne tik ši pinigų suma, bet ir dar kelis kartus didesnė buvo rasta pas E. Masiulį po lova kratos metu. Ir ką? Į trasą išėjo „paskolos sutartėlė NT investicijoms Nidoje vykdyti“, o pirmosios instancijos teismas visus ne tik absoliučiai išteisino, bet dar ir visas rastas pinigų sumas grąžino. Dabar ši byla jau vyksta beveik 8 metai, valstybės sąnaudos šios bylos nagrinėjimui, spėju, jau perkopė 6 nulių zoną, o rezultatas, bent kol kas – visiškas nulis. Būtent dėl to, kad prokuratūrai sunkiai sekėsi įrodyti, už ką konkrečiai pinigai E. Masiuliui buvo perduoti.
Tai, viską įvertinę, pasvarstykime: teisėsaugos institucijos sulaiko kyšininką ir randą kyšio sumą kratos metu. Kokią motyvaciją turės kyšininkas tokioje situacijoje? Prisipažinti? Bet jei prisipažinus jam vis tiek duotų 5 metus, kaip mačiau nepagrįstai kalbant kai kuriuos teisininkus viešojoje erdvėje, o prisipažinus jau būtų nuteisiamas garantuotai ir dar kyšio suma garantuotai būtų konfiskuota į valstybės pajamas, tai kokios tuomet kitos opcijos? Jei prisipažinęs garantuotai sės? Taip, teisingai, neprisipažinti ir mojuoti visokio plauko „paskolos sutartėlėmis“. Nes o kokia tuomet rizika neprisipažinti?
Prisipažinimas yra lengvinanti aplinkybė. Bet neprisipažinimas SUNKINANTI APLINKYBĖ NĖRA.
Ir čia yra esminis teisinis momentas, kurio nežino ir nesupranta daugelis ne teisininkų. Prisipažinimas yra lengvinanti aplinkybė. Bet neprisipažinimas SUNKINANTI APLINKYBĖ NĖRA. Įtariamasis / kaltinamasis baudžiamojo proceso metu gali elgtis kaip tinkamas ir jam už tai jokios sankcijos taikomos būti negali. Jis gali iš viso atsisakyti duoti parodymus. Gali meluoti. Gali kaitalioti savo gynybines pozicijas absoliučiai kiek tinkamas, o tuomet kiekvieną tokią įtariamojo / kaltinamojo gynybinę poziciją ikiteisminio tyrimo institucijos turės paneiginėti, tam skirdamos laiką, pajėgumus bei valstybės pinigus. Ir net pačiu blogiausiu atveju, jei neprisipažįsti ir tave vis tiek nuteisia, kokia sankcija realiai gresia neprisipažinusiam kaltininkui? Ogi tie patys 5 metai, nes tai yra konkrečios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas vidurkis. Tai jei ar taip, ar taip kyšininkas sės, ir dar tiems patiems 5 metams, tai kurių galų jis turėtų prisipažinti? Nagrinėkit tą bylą 8 metus, leiskit daugybę valstybės pinigų tokios bylos nagrinėjimui, o kyšininkas, dar žiūrėkit, ir sausas iš balos išlips, dar visą kyšio sumą atgaus (kaip vienoj konkrečioj byloj, pirštais nerodysim), o po to valstybė dar atlygins kyšininko advokato išlaidas ir dar atlygins didelę turtinę ir neturtinę žalą dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo.
Todėl tokio pobūdžio nusikalstamose veikose yra ypač svarbus prisipažinimas, o prisipažinimą kyšininkas duos tik tuomet, jei tai bus naudinga ir jam. Iš serijos: tu palengvini darbą mums, mes palengvinsim dalią tau. Ir mums gerai, ir tau neblogai.
Todėl tikrai turiu pagirti šią bylą išnagrinėjusį teisėją už išmintingą nuosprendį. Beje, šio teisėjo interviu apie nuosprendį yra publikuojamas žiniasklaidoje, labai gerai, kai teisėjas eina į viešumą ir aiškiai bei suprantamai visuomenei paaiškina savo priimtą nuosprendį.