Veidaknygė
Šiandien portale delfi buvo publikuotas straipsnis apie Lietuvos demografines tendencijas. Iš visų pastarojo meto publikacijų minėta tema pastaroji publikacija buvo gal net geriausia. Jau vien pagal tai, kad joje nepamačiau jokių paslėptų ar net nelabai paslėptų ideologinių nuostatų.
Tai trumpai: jokia ne paslaptis, kad Lietuvos demografinės tendencijos šiuo metu yra tragiškos blogėjančia linkme. Demografai prognozuoja, jog su tokiomis tendencijomis mums reikės per artimiausius keliasdešimt metų apie milijono imigrantų vien tam, jog išlaikytumėme dirbančiųjų balansą. Kas iš esmės reikštų, jog jau pakankamai artimu metu lietuviai taps mažuma savo pačių valstybėje.
Taigi, šiuo metu, gerbiamieji, mes stovime prieš kryžkelę, iš kurios yra trys keliai. Pirmasis – kaip nurodyta, papildomas milijonas imigrantų į Lietuvą per artimiausius keliasdešimt metų, patiems lietuviams mažėjant. Taigi, iš esmės visi Lietuvos gyventojai, išskyrus garbiausio amžiaus, dar turės galimybę savo gyvenime pamatyti, kaip Lietuvos nebelieka. Ne, valstybė gal ir išliks. Ji gal net ir toliau vadinsis „Lietuvos Respublika”. Tik šioji Lietuvos Respublika turės panašiai tiek pat bendro su lietuviais, kiek tokia buvusi valstybė „Prūsija” turėjo bendro su prūsais.
Ir patikėkit, tie procesai nuo šiol vystysis stulbinančiu greičiu. Pvz. Vilniuje dabar visur jau dominuoja rusų kalba. Ir ne, ne dėl ukrainiečių pabėgėlių, o dėl baltarusių ekonominių imigrantų. Greitai rusų kalbos dominavimas persimes ir į kitus didesnius Lietuvos miestus, o iš ten – ir į mažesnius.
Ne mažiau svarbus aspektas yra tas, kad šis prognozuojamas imigrantų milijonas per keliolika metų gaus Lietuvos pilietybę, o su ja -aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teises, kas reiškia, jog galės tiek patys rinkti mums valdžią, tiek ir būti į ją išrinkti. Todėl nenustebkite po keliolikos metų Lietuvos Seime pamatę „Baltarusių rinkimų akciją” bei partiją „Licvinai – už baltarusišką Vilnių”. Tai čia apie Seimą. O savivaldos rinkimuose nemaža dalis baltarusių jau galės balsuoti Vilniuje jau 2027 metais.
Antrasis išeities taškas iš susidariusios situacijos: užkardyti imigraciją . Nelabai realus scenarijus dėl laisvo asmenų judėjimo ES. Tai reiškia, kad bet kas, teisėtai esantis bent vienoje ES valstybėje, teisėtai gali būti visoje ES, įskaitant ir Lietuvą. Taigi, mes patys nieko neužkardysim. Be to, senstant mūsų visuomenei, jei nebus kam pakeisti į pensiją išėjusių senjorų, pradės strigti darbų atlikimas. Nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių.
Ir tuomet šiuo metu dar yra trečiasis kelias, kurio tuoj nebeliks. Tai yra – suvokti, kad gimstamumo skatinimas lygiagrečiai su krašto apsauga yra Lietuvos egzistencinis klausimas. Jei Lietuvoje labai greitai nepradės gimti gerokai daugiau lietuviukų, Lietuvos nebeliks jau pakankamai greitai.