Pažiūrėjau vakar laidą pas E. Jakilaitį apie Nacionalinę gėdą, oi, atsiprašau, apie Nacionalinį stadioną. Į kurią pagaliau išdrįso ateiti net ir pats Vilniaus meras V. Benkunskas. Visų pirma, džiugu, kad Vanharos įrašai yra skaitomi, nes penktadieninio mano įrašo teiginiai ir mintys laidos metu nuskambėjo net du kartus: tiek iš Zuoko, tiek iš Benkunsko pusės. Taigi, kelios šios laidos metu naujai paaiškėjusios aplinkybės, o taip pat esminės tezės:
- Meras dar 2023 m. lapkritį buvo informuotas apie koncesininko Baltcrap, oi, atsiprašau, Baltcap bėdas, o jau 2023 m. gruodį buvo informuotas apie tai, kad koncesininkas visiems rangovams raštu išsiuntinėjo pranešimus nutraukti statybos darbus. Taip nurodė pats meras. Todėl visi ankstesni tiek mero, tiek administracijos direktoriaus, tiek ŠMSM ministro paaiškinimai visuomenei, kad visi darbai vyksta, sutartis vykdoma, o dabar darbai sustojo dėl gamtinių sąlygų, buvo ne kas kita, kaip makaronų kabinimas;
- Lygiai taip pat meras buvo informuotas bei žinojo, kad koncesininko Baltcap reikalavimas indeksuoti kainą atėjo vienu metu su mero informavimu apie koncesininko bėdas. Tai, kaip jau esu rašęs anksčiau, šias aplinkybes būtų susiejęs net pradinę mokyklą baigęs mokinys. Kaip ir nei merui, nei administracijos direktoriui kažkaip nekilo klausimų, kaip čia taip, du metus po koncesijos sutarties pasirašymo dienos visa sutarties kaina ir kitos sąlygos koncesininkui tiko ir patiko, o va praėjus 2 metams po sutarties pasirašymo koncesininkas staiga prisiminė, kad ir karas Ukrainoje vyksta, ir dar Covid pandemija kažkada buvo… Ir sutapk tu man taip, kad koncesininkui atmintis apie šias aplinkybes atgijo būtent tuomet, kai prasidėjo koncesininko bėdos… Sutapimai sutapimai, vieni sutapimai… Ai, ir dar – administracijos direktoriaus lakstymas per laidas ir rėkimas apie force majeure šių metų sausio mėnesį buvo jau žinant apie koncesininko bėdas. Tai tiek.
- Meras laidos metu nurodė, kad Baltcap neturėjo užsitikrinęs bankinio finansavimo stadiono statybai. O čia jau tikrai wow… Kažkaip galvoju, ar ne per daug wow šiuo klausimu? Jei taip buvo iš tikro, kuo aš nuoširdžiai abejoju, tai tuomet jau klausimai sutartį sudariusiam buvusiam merui Šimašiui (išskirtinio proto žmogui): o tai nekilo mintis prieš pasirašant sutartį kažkaip užsitikrint, kad koncesininkas yra pajėgus ją įvykdyti? Na čia šiaip, perki objekto statybas už 100 mln. EUR, bet o ką, gal kaip nors pastatys. Na o bet tačiau, aš esu įsitikinęs, kad tas bankinis finansavimas buvo. Tačiau užsirišo, nes Baltcap, gavęs pirmą dalį, nesugebėjo įvykdyt net pirmos dalies įsipareigojimų ir teko lėkti „indeksuotis“ į savivaldybę.
- Meras laidos metu nurodė, kad bendra objekto kaina didės „tik“ 2,3 mln. EUR. Tačiau kaip tai visai neišryškinant, kad tas „tik“ padidėjimas bus „pasiektas“ visą objekto kainą išmokant ne per 22 metus, o per du. Pateiksiu pavyzdį: perkat butą už 96 t. EUR, su banko paskola 22 metams, per kuriuos sumokat iš viso 156 t. EUR. O dabar jums pasako, kad jūsų butas „pabrangsta“ tik 2,3 t. EUR, t. y. iki 158,3 t., bet išsimokėsit jau ne per 22 metus, o per 2. Kietai, ar ne? Na, kai mūsų miestą valdo tokie minties gigantai, tai dar ne to sulauksime.
- Pats meras patvirtino, kad sutarty su Baltcap buvo numatyta finansavimo kaina – beveik 8 proc. metinių palūkanų. Atkreipsiu dėmesį, kad sutartis pasirašyta 2021 m. spalį, kai EURIBOR dar buvo neigiamas, o mūsų valstybė tuo metu finansų rinkose skolindavosi už nulines ar net neigiamas palūkanas. O čia prašom – gerajam koncesininkui negailima tokių palūkanų, kokias geri skolininkai tuo metu už vartojimo paskolas mažesnes mokėdavo. Beje, dėl šios aplinkybės tuo metu rėkė ir skundus prokuratūrai rašė Nacionalinis susivienijimas. Bet ar kam nors įdomu, ką ten koks Nacionalinis susivienijimas ką sako ir kam rašo. Niekam neįdomu, važiuojam!!!
- Meras laidos metu nuolat žongliravo teiginiais, kad indeksuoti komplekso kainą yra būtina, nes tą numato sutartis. Vieną kartą sukonkretino – sutarties rizikų pasidalinimo matrica. Gerai, gerbiamas mere, suprantu, kad sutartis su priedais yra kelių šimtų lapų, todėl labai patogu žongliruoti tokiais teiginiais, kaip kad „sutartis numato“, tikintis, kad niekas tos sutarties neskaitė, ir vėl bus galima visiems makaronus kabinti. Tik va bėda – Vanhara tą sutartį skaitė. Tą dalį apie rizikų matricas – irgi. Taigi, kuris konkrečiai rizikų matricos punktas numato būtinybę jums indeksuoti kainą? Nes jei vėl bandysite grįžti prie jau legendinio tapusio „force majeure“, tai nea, joks karas Ukrainoje jokiu force majeure nėra. Tuo labiau, pagal koncesijos sutarties 41.4. papunktį, iškilus nenugalimos jėgos aplinkybėms, jų poveikį patyrusi Šalis, ne vėliau kaip per 5 (penkias) Darbo dienas nuo aplinkybių atsiradimo momento, privalo pateikti kitoms Šalims pirminį raštišką pranešimą apie šių aplinkybių atsiradimą ir trumpą jų turinio apibūdinimą. Karas Ukrainoje prasidėjo 2022-02-24. Iki 2022 m. kovo pradžios gavote iš koncesininko pranešimą apie force majeure? Negavote? Tai koks ten force majeure, apie kurį prisimenama po 2 metų?
Ir pabaigai – man atrodo, kad šioje istorijoje labai nepelnytai lieka užmirštas buvęs meras Šimašius. Nes kažkaip turėtų būti klausimų ir jam: tiek dėl puikios sudarytos koncesijos sutarties, tiek dėl aplinkybės, ar koncesininkas turi užsitikrinęs finansavimą statyboms, „pražiūrėjimo“, tiek koncesininkui mokamų beveik 8 proc. metinių palūkanų, kai valstybė tuo metu skolinosi už nulines ar net neigiamas palūkanas. Negi tikrai niekam iš žurnalistų nekyla noras suspaudyti mygtukų ant ragelio ir išgirst šviesų ir gerą Šimašiaus komentarą apie tai, kur jis mokesčių mokėtojus įvėlė?
Tegul bus politinė reklama.