Gerai, kadangi istorija nerimsta, pakalbėkime apie „Perlas energiją“ klausimą dar kartą, nors jau suprantu, kad visiems atsibodo.
Prof. Raimondas Kuodis „Perlo energiją“ pavadino „lachatronu“. Sakyčiau, ganėtinai taikliai. Tačiau šiandien ir banko SWEDBANK vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalė dar vieną įrašą ta tema, kad valstybė negali deginti viešųjų pinigų „Perlas energija“ vartotojų nuostoliams dengti, o „Perlas energija“ klientai „ir taip nieko nepraras“, nes „jie tik negavo paslaugos iš tiekėjo, kuris žadėjo daugiau, nei gali, o dabar galės nueiti pas kitus tiekėjus ir nusipirkti elektros, o ne loterijos bilietų“. Žinot, drįsiu su gerbiamu Nerijumi nesutikti ir jam šiuo įrašu paoponuoti.
Visų pirma, nepagrįstas pono Nerijaus teiginys, kad vartotojai iš „Perlo energijos“ negavo tos paslaugos, nes šis tiekėjas žadėjo daugiau, nei galėjo. Šis tiekėjas, iš savo pusės, žadėjo viską teisingai. Paprasčiausiai šis tiekėjas, kaip teisingai išsireiškė prof. R. Kuodis, už 100 000 EUR sumą, investuotą į „Perlas energija“ įstatinį kapitalą, nusipirko bankroto opcioną, kurio esmė – jei elektros kaina biržoje kainuotų pigiau, nei jo su vartotojais sudaryti fiksuotos kainos planai, jam gautųsi klasikinis „perku – parduodu“ biznis. T.y. jis biržoje perka elektrą pigiau, kurią vėliau savo vartotojams, sudariusiems fiksuotos kainos planus, parduotų brangiau. Visas skirtumas – jam. Jei elektros energija, kaip prognozavo daugelis analitikų, būtų atpigusi, vien iki Naujų metų šis tiekėjas būtų iš beveik 200 000 savo klientų susižėręs daug milijonų pelno. Bet va nutiko taip, kad įvyko priešingai – elektros kaina pabrango. Tai ką, šis gerb. tiekėjas pareiškė savo klientams, kad jis nėra pajėgus vykdyti sutarčių, todėl iš pradžių pranešė, kad perkelia visus savo vartotojus į biržos planą, o po savaitės – kad iš viso nutraukia veiklą ir likviduosis.
Taigi, tiekėjas, kuris buvo įleistas į elektros perpardavinėjimo rinką, į šią rinką atėjo ketindamas laikytis su savo vartotojais sudarytų sutarčių tik vienu vieninteliu atveju – jei jam tai būtų naudinga (jei elektra būtų atpigusi). Jei elektra būtų pabrangusi (kaip ir nutiko) – jis paaukoja savo investuotą 100 000 EUR ir traukiasi, o vartotojai paliekami, liaudiškai tariant, „ant ledo“.
O kaip tas klausimas tuomet atrodytų iš vartotojo pusės? Nes vartotojams laisva teisė nutraukti fiksuotos kainos energijos tiekimo planus suteikta nebuvo. Jei elektros kaina biržoje būtų nukritusi, vartotojui būtų du pasirinkimai – arba nutraukti sutartį su „Perlas energija“ ir mokėti baudas ir netesybas, kas reiškia, kad „Perlas energija“ vis tiek uždirbtų, arba mokėti pagal fiksuotos kainos planus brangiau, nei biržoje, o „Perlas energija“ iš to irgi uždirbtų. Viskas šiuo aspektu gerai, bet vartotojai lygiai taip pat tikėjosi, kad jei nutiks toks dalykas, kaip nutiko šiuo metu – kad elektros kaina pabrango, tai vartotojai tuomet buvo įsitikinę, kad jiems elektra bus parduota pagal jų sudarytas fiksuotos kainos sutartis. Bet paaiškėjo, kad nė velnio.
Taigi, gauname tokią situaciją, kad verslininkas – stipresnioji teisinių santykių šalis, sau susikūrė tokią situaciją, kad jis sutartis su vartotojais vykdo tik tuomet, jei šios sutartys jam yra pelningos ir naudingos. Jei pasidaro nebepelningos ir nebenaudingos – jis iš veiklos pasitraukia, už tai sumokėdamas 100 000 EUR. Pasiseka – uždirbi daug milijonų per labai trumpą laiką, nepasiseka – prarandi 100 000 EUR. O vartotojas – ženkliai silpnesnė teisinių santykių šalis, sutartį privalo vykdyti visuomet. Tiek kai ji jam naudinga, tiek kai – nenaudinga.
Taigi, greičiausiai, neturėtų kilti didelio ginčo, kad nėra gera tokia situacija, kai verslininkui paliekama galimybė sutartį vykdyti tik tuomet, kai jam tai palanku, o vartotojui paliekama prievolė sutartį vykdyti visuomet. Jei sutariame, kad tokia situacija nėra nei gera, nei sąžininga, nei teisėta, tuomet pereikime prie sekančios įrašo dalies – o kaip tokia situacija susikūrė?
O tokia situacija susidarė ne dėl to, kaip bando įteikti ponas Nerijus, kad beveik 200 000 Lietuvos vartotojų naktį sapnuodavo, o dienomis svajodavo apie galimybę tapti „Perlas energija“ klientais. Ir va šią aplinkybę kažkaip daugelis pamiršta, analizuodami visą Perlo istoriją. Ši situacija susiklostė dėl to, kad, visų pirma, valdžia privertė Lietuvos vartotojus rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją, visų antra – kad šį konkretų elektros energijos tiekėją įleido į rinką.
Pradėkime nuo pirmo punkto – minėti beveik 200 000 vartotojų pas „Perlas energija“ atsirado dėl to, tik dėl to ir išimtinai dėl to, kad valstybė šiuos vartotojus elementariai privertė eiti ir pasirinkti elektros tiekėją iš tų, kurie į šią rinką atėjo. Jei iki liepos 01 aš buvau visuomeninio tiekėjo Ignitis klientas – aš mokėjau pagal jo kainą, kurią tvirtindavo VERT. Jei po liepos 01 pasirinkau jau nepriklausomą elektros teikėją Ignitis – irgi iš valdžios pusės all good, aš tuomet moku pagal šio „nepriklausomo“ tiekėjo patvirtintus planus. Bet jei iki liepos 01 d. aš nieko nepasirinkau, man elektrą toliau tiekia, būgnai…, vėl tas pats Ignitis, tik šį kartą jau kaip „garantinis tiekėjas“, o aš už tai moku +25 proc. Čia beveik kaip Biblijoje gaunasi, kad yra vienas Dievas trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Jėzus Kristus ir Dievas Šventoji Dvasia. Taip ir čia: Ignitis – visuomeninis tiekėjas, Ignitis – nepriklausomas tiekėjas ir Ignitis – garantinis tiekėjas. Skirtumas tik toks, kad visi trys asmenys, sudarantys vieną Dievą, iš manęs reikalauja laikytis vienos Biblijos. O su Igničiu jau situacija tokia paprasta nėra – tiekėjas gal ir vienas, elektra – ta pati, bet visais trimis atvejais kaina jau bus kardinaliai skirtinga.
Long story short – jei nepaklausiau Šimonytės ir nepasirinkau nepriklausomo elektros tiekėjo – man kaina iš karto +25 proc. Gali visi užingridai vartyti šią situaciją kaip tik nori, bet minėti +25 proc. yra akivaizdi sankcija už tai, kad nesielgei taip, kaip Ingrida tau liepė. Tai ką daro gerbiami Lietuvos žmonės, kad negautų Ingridos bausmės už tai, kad neklausė Ingridos paliepimų? Teisingai, eina daryti tai, ką Ingrida jiems liepė, o konkrečiai – rinktis nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir su juo sudaryti sutarties. O kaip žmonės dažniausiai renkasi nepriklausomą elektros energijos tiekėją? Teisingai, renkasi tą, kuris elektrą pardavinėja pigiausiai. Nes, logiškai mąstant, elektra juk ta pati? Brangesnis tiekėjas kokybiškesnės elektros tau į rozetę neprives.
O dabar pereikime prie antrosios šio punkto dalies – valdžia, kai pateko į šį, kaip amerikiečiai sako, sh*tstorm, iš karto pradėjo teisintis, kad čia ES liepė, o vargšė valdžia, kaip toje Ilfo ir Petrovo knygoje „12 kėdžių“, tik vykdė mirusios uošvienės, oi, atsiprašau, ES valią. Taip, reikia sutikti, kad ES reikalavimas liberalizuoti elektros energijos tiekimo rinką egzistuoja. Šitą aš radau. Bet tikrai neradau, kad tam minėtam liberalizavimui ES būtų numačiusi būtent tokius reikalavimus, kuriuos pritaikė Lietuvos valdžia. Prisipažinsiu, neturėjau daug laiko ieškoti, bet per tą laiką, kiek ieškojau, niekur neradau, kad ES būtų nustačiusi tokius įpareigojimus: iki datos X visi elektros energijos vartotojai privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Tie, kurie iki datos X nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo – tiems iš karto +25 proc. Jei jie ir per kitą pusmetį nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinks – jiems elektrą iš viso atjungti, tegul šviečiasi su žibalinėmis lempomis. Jei kas nors tokius ES reikalavimus radote, prašau pasidalinti. Jei niekas neranda – tuomet belieka konstatuoti, kad čia jau bus mūsų valdžios saviveikla, už kurią ji neša pilną ir visišką atsakomybę.
O dabar pereikime prie antrosios klausimo dalies – dėl „Perlas energija“ įleidimo į elektros energijos tiekimo rinką. Sakot, jei liberali rinka (taip ji ir pavadinta), tai kas joje nori teikti paslaugas, tas jas ir teikia? Nieko panašaus, verslas net kebabų kiosko prie stoties negali atsidaryti be valdžios priežiūros. Tam, kad atsidarytum kebabų kioską, turi gauti higienos pasą, įsiregistruoti kaip maisto tvarkymo subjektas, išpildyti dar n+k reikalavimų, kuriuos nustato valdžia, o jau tik po galėsi pradėti gaminti išsvajotuosius kebabus pagal super unikalų ir slaptą močiutės receptą (hint – absoliuti dauguma kebabų gamintojų kebabų mėsa perka iš Promo, kur jautienos kebabų stovas, 10 kg, kainuoja mažiau, nei analogiško svorio pigiausia žalia jautiena. Įdomu, kaip ir dėl ko? Netikit? Apsilankykite Promo Ukmergės gatvėje ir įsitikinsite. Aš ten dažnai apsipirkinėju. Kebabų stovų ieškokit šaldytuvuose).
Esu jau anksčiau rašęs, kad į kitus svarbius sektorius, pvz. bankinį sektorių, tai valstybė ypač griežtai žiūri, ką įleidžia. Gal dėl to, kad jau ne kartą nusvilo? Jei nori įeiti į bankų rinką su klasikiniu banku, turėsi iš karto bankinio sektoriaus priežiūros institucijai – Lietuvos bankui, kuri ir išdavinės banko licenciją, dėt ant stalo dokumentus, kad tas tavo UAB‘as, kuris yra wanna be bankas, turi bent keliasdešimt milijonų eurų veiklos pradžiai. Ir ne menamai, tariamai, hipotetiškai mes tuos keliasdešimt milijonų turim, o kad tiek yra to UAB‘o banko sąskaitoje. Dar Lietuvos bankas po kaulelį išnarstys to wanna be banko visus akcininkus, turinčius bent 10 proc. akcijų, vadovą, valdybos narius, patikrins visus ryšius su kitais juridiniais asmenimis, išsiklaus, ar kitose ES šalyse nebuvot kur pramesti, ir, visą tą padarę bei nustatę, kad keliasdešimt milijonų tikrai turit, akcininkai yra skaidrūs kaip krikštolas, vadovas ir valdybos nariai nuo vystyklų buvo mokinami būt bankininkais, kapitalas – skaidrus ir teisėtai uždirbtas, jokių ryšių su įtartinais subjektais nėra, tada ir išduos tą išsvajotą banko licenciją. O va į elektros tiekimo rinką mes įleidžiam loterijos bilietų platintojus, kurie specialiai tam įsteigia naują UAB‘ą, į jį investuoja 100 000 EUR, pasamdo 6 darbuotojus, su elektros tiekimu nei šiam, nei visuose ankstesniuose gyvenimuose niekas tam UAB‘e reikalų neturėjo, nuosavų elektros generavimo pajėgumų nesapnavo net sapne, bet prašom, turim naują nepriklausomą elektros tiekėją. What could possibly go wrong?
Ir jau po visko Ingrida ar jai ypač prijaučiantys ekonomistai viešai pareiškia, kad „reikėjo žiūrėt, su kuo sutartis sudarinėjat“. Gerbiama Ingrida, aš Lietuvoje net kebabo iš kebabų pardavėjo, kurio netikrina valstybė, neturiu galimybės nusipirkt. Jei kebabų Lietuvoje negali pardavinėti bet kas, o būti nepriklausomu elektros tiekėju, kuris susirinks 200 000 jam prievarta valdžios varu atvarytų vartotojų, gali būti bet kas, tai kas dėl to kaltas? ES, kuri tokių reikalavimų nenustatė, kvaili vartotojai, kurie, darydami tai, ką liepia valdžia, neišsitraukė iš Juridinių asmenų registro visų elektros tiekėjų balansų, jų atidžiai neišstudijavo, ar visgi gerb. valdžia, kuri, visų pirma, vartotojus varu suvarė pas tokius „nepriklausomus tiekėjus“, visų antra, tokius „nepriklausomus tiekėjus“ įleido į rinką?
Ir jau paskutinė dalis: kodėl valstybei reikia kompensuoti už „Perlas energijos“ klientų nuostolius, patirtus dėl to, kad „Perlas energija“ nevyko sutartinių įsipareigojimų. Prof. R. Kuodis ir N. Mačiulis pasakytų, kad valstybė yra negyva, o ji kompensuos iš mūsų visų – mokesčių mokėtojų pinigų. Taip, visiškai teisingai. Kompensuojama bus iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Ir tai yra labai teisinga. Nes jūs, gerbiami piliečiai ir mokesčių mokėtojai, per praeitus rinkimus net ne patikėjot, bet įtikėjot į influencerius, kurie jus apkvailino balsuoti už šią valdžią, arba per rinkimus likot sėdėti ant sofos ir iki urnos nenuėjot, kas reiškia, kad jums valdžią išrinko tie influencerių apkvailinti. Tiek vienu, tiek kitu atveju ši valdžia dabar yra mūsų visų, ir ji sprendimus priiminėja už mus visus. Todėl kai savo sunkiai uždirbtais ir sumokėtais mokesčiais apmokėsit už šios valdžios klaidas, gal kitą kartą pagalvosit, ar verta tikėti visokiais įtakotukais arba gal rinkimų dieną visgi verta iki tos urnos nueiti ir užbraukti kryželį už kažką bent padoresnio ir sąžiningesnio? Mažai yra paveikesnių priemonių, nei per kišenę.
P.S. siekiant išvengti bet kokių insinuacijų, pranešu, kad visiems trims savo turimiems NT objektams pasirinkau nepriklausomą elektros energijos tiekėją „Enefit“. Kodėl? Nes jie vieninteliai pakėlė ragelį. Iš jų kol kas negavau jokio pranešimo, kad jie sutarčių nesilaikys. Taigi, visoje „Perlas energija“ istorijoje neturiu nei asmeninio, nei profesinio intereso. Tik profesinį susidomėjimą.