O dabar pakalbėkime išsamiau apie vakarykštį E. Vaitkaus pasirodymą. Partijos kolega Ramūnas Aušrotas jau yra pateikęs išsamią analizę šio E. Vaitkaus pasirodymo, kad tikrai taip, jis Lietuvą turėtų neraminti.
Šis kandidatas pats yra lietuvis, todėl neturėjo būti automatinio tautinių mažumų tapatinimosi su juo per jo tautybę, kaip buvo V. Uspaskich ar V. Tomaševskij atveju. Bet tautinės mažumos subalsavo būtent už E. Vaitkų.
Lygiai kaip ir, kaip nurodė Ramūnas Aušrotas, E. Vaitkus nesiūlė ir nežadėjo kaip nors gerinti ar plėsti tautinių mažumų ar tautinių bendrijų laisvių, tokių kaip platesnė asmenvardžių rašyba, daugiau tautinių mažumų mokyklų, kt., kas būtų galėję užkabinti tautinių mažumų ar bendrijų atstovus.
O va ką tikrai E. Vaitkus darė, tai beveik nesislėpdamas transliavo kremliaus naratyvą. Ir būtent per kremliaus naratyvo transliavimą jis savo rinkėjus ir užkabino. Ir va čia yra visos šios problemos šerdis – kad labai apčiuopiamai mūsų piliečių daliai kremliaus naratyvai tinka ir patinka. Ir taip, ženkli tų piliečių dalis priklauso tautinėms mažumoms ar tautinėms bendrijoms.
Tiek dabartinė, tiek ir beveik visos buvusios valdžios kremliui darbą tik palengvino.
Antra vertus, reikėtų užduoti klausimą, o ką mūsų dabartinė valdžia, o ir beveik visos buvusios iki šiol, padarė, kad šie žmonės ant kremliaus naratyvų nekibtų? Priešingai, tiek dabartinė, tiek ir beveik visos buvusios valdžios kremliui darbą tik palengvino. Nes jei tu šiuos žmones iš karto išvadini vatnikais ir kremliniais, juos atstumi ir nustumi į paraštes, o tuomet kremlius per savo propagandą transliuoja naratyvą, kad tie lietuviai yra naciai ir fašistai, skriaudžiantys rusakalbius, tie žmonės ant tokio naratyvo ir kimba. O tuomet ateina toks, kaip Vaitkus, kuris tą patį kremliaus naratyvą atkartoja, ir nesunkiai susirenka šį elektoratą.
Todėl vienintelė partija Nacionalinis susivienijimas siūlo nelengvą, tačiau tvarų šios problemos sprendimą. Mes siūlome panaikinti kitataučių segregaciją Lietuvoje, kuri yra vykdoma, visų pirma, per mokyklas ne lietuvių kalba. Visos mokyklos turi būti vienodos visiems, nepriklausomai nuo tautybės, į visas mokyklas turi eiti visų tautybių vaikai, ir visi jie turi mokytis visų dalykų lietuvių kalba.
Tai leistų pasiekti iš karto dviejų tikslų: kitų tautybių vaikams būtų sudaromos galimybės įsigyti vienodai gerą išsilavinimą su lietuvių vaikais, vienodos galimybės įgyti paklausią profesiją, susirasti gerai apmokamą darbą. Nes dabar, dėl labai objektyvių priežasčių, mokyklos, kuriose mokoma, pvz. rusų kalba, toli gražu nesuteikia tokio gero išsilavinimo, kaip mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Pažiūrėkite gimnazijų reitingus – bent vieną rusų mokyklą topuose matote? Aš irgi nemačiau.
Ir antra – mokykla atlieka ne tik mokymo, bet ir socializacijos funkciją. Vaikas pradeda eiti į mokyklą, ten ne tik mokosi, bet ir žaidžia su klasiokais, susiranda draugų. Jei rusų tautybės vaikas eis į rusišką mokyklą, jo klasiokai ir draugai bus tik rusakalbiai. O jei jis eis į mokyklą, kurioje bus mokoma lietuvių kalba, labai daug jo klasiokų ir draugų bus lietuviai. Ir kai toks vaikas užaugs, turėdamas daug draugų lietuvių, jam kremliaus naratyvas, kad tie lietuviai yra naciai ir fašistai, bus nebepriimtinas. Nes jis laikys, kad daugybę lietuvių pažįstu, visi normalūs žmonės, nacių ir fašistų nei vieno tarp jų nemačiau, kur ten tas kremlius nacius ir fašistus mato?
Dar pakalbėkime apie E. Vaitkų ir jo planus. Pats šis kandidatas aiškiai nurodė, kad buria naują politinę partiją ir bandys su ja dalyvauti Seimo rinkimuose. Jo, tik yra toks teisinis niuansas – su nauja politine partija jis jau pavėlavo, kadangi tokia partija, jei nori dalyvauti Seimo rinkimuose, privalo būti įsteigta iki Seimo rinkimų likus ne mažiau, kaip 180 dienų. Tiek nebėra. Todėl akivaizdu, kad E. Vaitkus ims kažkokią jau egzistuojančią partiją.
Pirmasis kandidatas atrodytų lyg ir aiškus: yra tokia Liaudies partija. Su panašiomis pažiūromis. Dalyvavo praeituose Seimo rinkimuose, surinko, berods, 2000 plius balsų. Buvo užsiregistravę ir dalyvauti šiuose EP rinkimuose, tačiau iš 10 000 reikalaujamų parašų surinko tik kiek mažiau, nei 2000. Žodžiu, dabartiniams partijos vadovams turėtų būti iki galo aišku, kad ši partija, pati iš savęs, sakykime taip… ne kažką. Todėl neturėtų baisiai brangintis ir E. Vaitkui atiduoti visus raktus nuo partijos, mainais už kokį 3 ir kelis paskesnius numerius sąraše.
Na o bet tačiau, yra ir įdomesnis galimas šio kandidato „sužaidimo“ modelis. Yra tokia partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kuri kaip tyčia šiuose rinkimuose nekėlė jokio kandidato, nors eilę rinkimų iki šiol visuomet dalyvaudavo V. Tomaševskis. Ši partija, skirtingai nuo Liaudies partijos, yra net labai gyvybinga. Turi vieną merą, nemažai savivaldybių tarybų narių, tris Seimo narius, vieną Europos Parlamento mandatą (o jei rinkėjų aktyvumas bus mažas – tikėtina, kad ir tebeturės) ir, kas svarbiausia, gauna valstybės dotaciją.
Tačiau minėta partija susiduria su egzistenciniu iššūkiu: ji pati save yra taip apsiribojusi, kad už ją balsuoja tik tautinių mažumų rinkėjai, kurių su kiekvienais rinkimais vis mažėja, todėl partija akivaizdžiai mato, kad, nieko nedarant, laukia ilga ir skausminga degradacija.
O čia ateina toks E. Vaitkus, kuris yra lietuvis. Per vakarykščius rinkimus jau pratestuotas ir akivaizdžiai įsitikinta, kad LLRA rinkėjams jis tinka. Tačiau jis, kaip lietuvis, gauna kažkiek ir lietuvių, ne tik tautinių mažumų balsų. Todėl su E. Vaitkumi LLRA tikrai gali tikėtis sinergijos bei, gerai „paėjus kortai“ sugrįžti rudenį į Seimą su frakcija, o taip pat susigrąžinti prarastą Vilniaus rajoną ar net prisijungti kokį Visaginą.
Pirmasis lakmuso popierėlis bus ateinantys EP rinkimai. Jei iš E. Vaitkaus bus išsakyta parama V. Tomaševskiui ir LLRA per šiuos rinkimus, galima bus spręsti, kad pokalbiai ne tik egzistuoja, bet ir yra gerokai pasistūmėję į priekį.
Tegul bus politinė Nacionalinio susivienijimo reklama. Būtinai ateikit į Europos Parlamento rinkimus birželio 9 dieną ir rinkitės sąrašą Nr. 15 – Nacionalinį susivienijimą.