Apie tai, ką, kaip kandidatas į Seimą, siūlau Lietuvai, rašiau jau daug. O dabar pakalbėkime apie tai, kokie yra mano pagrindiniai pažadai gimtajam miestui – Šiauliams:
- Sieksiu, kad Šiauliai stiprėtų kaip transporto mazgas ir būtų prijungti prie siaurosios europinės geležinkelių vėžės;
- Sieksiu, kad būtų pastatytas istorinis vaidybinis filmas „Saulės mūšis“;
- Sieksiu, kad būtų atliktas išsamus Salduvės piliakalnio archeologinis tyrimas bei būtų atstatyta medinė Salduvės pilis.
Tai va, tokie mano pažadai gimtajam miestui, kuriuos, jei leisite, drįsiu aptarti kiek detaliau. Jei dėl pirmojo pažado viskas kaip ir aišku, tai norėčiau aptarti kitus du pažadus. Pradėti reikėtų nuo paskutiniojo – nuo Salduvės piliakalnio.
Esmė yra tokia, kad šiuo metu istorikai, vien pažvelgę į Salduvės piliakalnį, gali pasakyti, kad ant jo kažkada stovėjo pilis. Nes piliakalnis, nors ir suniokotas, bet matyti, kad jis yra įtvirtintas. Iš tarpukario išlikusių Salduvės piliakalnio nuotraukų tie įtvirtinimai matyti aiškiau. Ir, deja, tai yra maždaug ir viskas, ką šiuo metu žinome apie Salduvės piliakalnį.
Nes šis piliakalnis iki šiol yra beveik netyrinėtas. Nors ir numanoma, kad nuo šio piliakalnio bei ant jo stovėjusios pilies galėjo prasidėti Šiaulių miestas, kaip ir yra spėjama, kad ant Salduvės piliakalnio galėjo būti 1219 m. Voluinės sutartyje nurodytų Bulionių kunigaikščių (Vismanto ir jo brolių) pilis, bet tiksliai niekas nežinoma.
Ir tai yra Šiaulių – seniausio arba vieno seniausių Lietuvos miestų, tragedija. Nes miestas – vienas seniausių (žinomas nuo 1236 metų), o ką parodyt iš tų laikų – neturi. Taigi, kaip bežiūrėsi, tai yra gėda ir apsileidimas.
Tai va, padarom pilnus Salduvės piliakalnio archeologinius tyrimus. To tiesioginė pasekmė – šiauliečiai sužinos labai daug apie savo miesto pradžią. O gal, jei pasiseks, gaus net artefaktų iš tų laikų. Pvz. gal kur nors pavyks rasti Bulionių kunigaikščio Vismanto kardą. Aišku, tai yra svajonės, bet įsivaizduokime, kokią reikšmę tai turėtų – rastas pirmojo Šiaulių kunigaikščio kardas! Be to, šių archeologinių tyrimų metu turėtų pavykti nustatyti pilies ir jos statinių lokaciją tam, kad juos būtų galima atstatyti. Ir tuomet atstatome Salduvės pilį. Tokią, kokia ji galėjo būti XIII a. pradžioje.
Ir tuomet – sekantis žingsnis: vaidybinio istorinio filmo „Saulės mūšis“ pastatymas. Jau esu apie tai rašęs, bet trumpai pasikartosiu. Lietuva iki šiol neturi nei vieno vykusio istorinio filmo, kuris formuotų Lietuvos istorinę atmintį. Šis turėtų būti pirmasis. Ir, kaip pirmasis, jis turėtų būti labai brangus, labai profesionalus, su pasamdytais žinomais Holivudo aktoriais, kurio režisierius galėtų būti istorinių filmų genijus Ridley Scott (Gladiatorius, Napoleonas, Dangaus karalystė). Pastačius tokį filmą, kuris būtų parodytas eilėje užsienio valstybių, į Šiaulius suplūstų aibė užsienio turistų. Ir ką mes jiems rodytumėme? Šiuo metu neturime ko, bet, įgyvendinus mano pažadus, rodytumėme Salduvę su pilimi. Originalu, vienalaikiška ir turistams tinkama.
Nes šiuo metu užsienio turistai važiuoja pro Šiaulius, bet į Šiaulius neužsuka. Jie užsuka į Kryžių kalną, o po jo iš karto važiuoja į Rygą. Su filmu „Saulės mūšis“ bei atstatyta Salduvės pilimi mes tiesiog priversime užsienio turistus užsukti į Šiaulius, o ten jau jie arba pietaus, arba net nakvos. Vienas išalkusių ir ištroškusių vokiečių turistų autobusas kuriai nors Šiaulių kavinei ar kuriam nors restoranui gali sudaryti ir visos dienos apyvartą. Arba viešbučiui, jei liks miegoti. O tai reiškia pajamas Šiaulių verslui bei naujas darbo vietas šiauliečiams. O tokių turistų autobusų būtų labai daug!
Galiausiai, dirbant su Šiaulių „Aušros“ muziejumi, reikėtų surinkti iš senų šiauliečių bei Šiaulių apylinkių gyventojų senų valgių bei gėrimų receptus. Nes būtent to turistai ir nori – jie nenori daugiau picų ar sushi. Jie nori daugiau senovinių vietos patiekalų. Tą surinkus, šį receptūra galėtų būti pasidalinta su visomis Šiaulių maitinimo įstaigomis, kad jos galėtų pradėti gaminti būtent Šiauliams charakteringus senovinius patiekalus. Kuriuos galėtų ragauti tiek vietiniai šiauliečiai, taip pažindami savo miesto kulinarinį paveldą, tiek ir užsienio turistai.
O jei kas abejoja tokių mano pažadų įgyvendinimu, tai žinokit, kad aš nuo pat pirmos klasės buvau Lietuvos ir Šiaulių istorijos maniakas. Esu perskaitęs tūkstančius knygų apie Lietuvos ir Šiaulių istoriją. Ir, dar mokydamasis Šiaulių Didždvario gimnazijoje, pajutau, kad man Šiauliuose labai trūksta istorijos. Va Vilniuje, Kaune ir net Klaipėdoje yra pilys. O Šiauliuose yra tik apleistas Salduvės piliakalnis, kuris, ko gero, niekam, be manęs, įdomus nebuvo. So let‘s make Salduvė great again!
* * *
Esu labai dėkingas Šiaulių „Aušros“ muziejui už greitą, operatyvų ir išsamų atsakymą į mano paklausimą dėl Šiaulių Salduvės piliakalnio. Kadangi tai nėra jokia paslaptis, gal kam bus įdomu, kokį atsakymą gavau.
Tai, kaip aš, kaip kandidatas, jau anksčiau buvau nurodęs, Šiaulių Salduvės piliakalnis tirtas nėra. Yra vykdyti, berods, 5 epizodiniai Salduvės piliakalnio papėdės archeologiniai tyrimai, iš kurių vieno šių tyrimų metu buvo aptikta papėdės gyvenvietė su 1 metro kultūriniu sluoksniu, dar 1 tyrimo metu aptiktas grindinys, bet kitų archeologinių radinių neaptikta, kitų tyrimų metu nieko aptikta nebuvo.
Taip pat Šiaulių Aušros muziejus turi 3 radinius, kuriuos dar sovietiniais laikais, tvarkydamas su klase suniokotą Salduvės piliakalnį, rado vienas istorijos mokytojas ir pristatė Šiaulių Aušros muziejui. Šie radiniai yra tokie: geležinis kablys (peikena), siauraašmenis kirvis, įmautinės ieties geležinis antgalis. Tačiau, kadangi šie radiniai buvo rasti ne archeologinių tyrimų metu, negalima identifikuoti nei šių radinių vietos, nei konteksto.
Čia reikėtų paminėti šiek tiek specialių žinių: archeologinių tyrimų metu rastas radinys labai dažnai mokslininkams pasako daugiau ne pats iš savęs, bet per tai, kur ir kaip jis buvo rastas. Kokiame kultūriniame sluoksnyje, kurioje vietoje, kas buvo rasta šalia jo. Šiaip paėmus vieną radinį ir pasakius, kad jis rastas ant ar šalia Salduvės piliakalnio, toks radinys sakys labai nedaug.
Tai ką aš ir sakiau: mes nieko nežinome apie Šiaulių Salduvės piliakalnį, o nuo šio piliakalnio bei jo papėdės gyvenvietės, labai tikėtina, kad prasidėjo Šiaulių miesto istorija. Todėl tai, kad šis Salduvės piliakalnis iki šiol nėra visiškai tirtas, yra gėda ir apsileidimas, užkertantis kelią seniausiam Lietuvos miestui – Šiauliams, sužinoti apie savo istorinę praeitį bei mėginti ją atkurti. Todėl sakau – maksimaliai išsamūs Salduvės piliakalnio archeologiniai tyrimai bei atstatyta Salduvės pilis! Seniausias Lietuvos miestas Šiauliai nusipelno žinoti savo praeitį!
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama, sąrašo Nr. 2, mano numeris Nacionalinio susivienijimo sąraše – 15, taip pat esu Šiaulių Saulės vienmandatės apygardos kandidatu.