Veidaknygė
Gerbiamas Vilniaus meras Remigijus fail Šimašius šiandien savo, kaip mero, karūną papuošė nauju brangakmeniu – Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streiku. Galima sakyti, kad tai yra istorinis įvykis, nes iki šiol per nepriklausomos Lietuvos istoriją streikavo tik pedagogai, ir dar dalinį streiką surengė Achemos darbuotojai. Daugiau streikų aš neprisimenu.
Aišku, streikas yra įstatyminė teisė, todėl gal ir galima sakyti, kad čia bet kuriam merui toks dalykas galėjo nutikti. Bet kažkodėl visą laiką tokie ir panašūs įvykiai nutinka tik ir būtent šiam merui. Kažkodėl niekas nestreikuoja Kaune, niekas nestreikuoja Šiauliuose. Bet streikuoja būtent Vilniuje.
Projektų valdyme yra naudojama tokia formulė: „On time, in full, on budget“, kuri reiškia, kad gerai įvykdytas projektas bus tas, kuris bus įgyvendintas nustatytų laiku, įgyvendintas pilnai ir įgyvendintas įtelpant į numatytą biudžetą. Gerbiamas Vilniaus meras nėra įgyvendinęs nei vieno bent kiek didesnio projekto, kuris atitiktų paminėtą formulę:
• Lazdynų baseinas – išbrango daug kartų ir nėra pastatytas iki pat šiol;
• Fabijoniškių baseinas – sakykim, sėkmingiausias šios valdžios projektas, bet ir tai, vėlavo ir kainavo daugiau, nei numatyta. Bet bent jau pastatė.
• Profsąjungų rūmai – net nugriovimą sugebėjo nusipirkti už ypač didelę kainą. Dar daugiau, sugebėjo su vienu juridiniu asmeniu susitarti dėl renginio profsąjungų rūmuose rengimo, kuris turėjo įvykti jau tuomet, kai rūmai turėjo būti nugriauti. Vėliau, aišku, teko atlyginti nuostolius. Va ši aplinkybė daugiau nei akivaizdžiai charakterizuoja visą šios Vilniaus valdžios gebėjimą valdyti ir įgyvendinti projektus;
• Liepkalnio estekada – už pažeistą viešųjų pirkimų reglamentavimą Vilniaus m. savivaldybei teismas skyrė 500 000 EUR baudą;
• Stadijonas – kainuos 4 kartus daugiau, nei Kaune, ir net nugriauti normaliai nesugebėjo. Pradėjo sprogdinti pamatus, tai skeveldros aplinkiniuose namuose skyles sienose pradėjo išmušinėti. Ir tik per labai laimingą atsitiktinumą į žmones nepataikė;
• Gatvių „harmonizavimas“, kai už dideles pinigų sumas susiaurinamos geros ir gerai funkcionuojančios gatvės iki tokio lygio, kad net viešasis transportas nebesugeba jose prasilenkti.
Gerbiamo Vilniaus mero pasiekimus galima vardinti ir vardinti, čia išvardinau tik kelis. Palyginimui – Kaune stadionas jau stovi ir kainavo jis 4 kartus mažiau, nei planuoja išleisti Vilnius.
Galima pratęsti dar toliau – dabartinis Kauno meras, atėjęs į valdžią, rado Kauno „Žalgirio“ komandą didelėse skolose. Dabar Kauno „Žalgiris“ renka didžiulius biudžetus, vieną kartą žaidė Eurolygos Final4, vieną kartą pateko į atkrintamąsias, šiemet Kaune bus rengiamas Eurolygos Final4. Savo ruožtu, kai Šimašius tapo meru, Vilniaus „Rytas“ (tuometinis pavadinimas – Vilniaus „Lietuvos rytas“) dar kartais žaisdavo Eurolygoje. Dabar žaidžia 3 pagal pajėgumą Europos turnyre. Kai Šimašius tik atėjo į valdžią, Vilniaus „Rytas“ dar žaidė Siemens arenoje. Dabar žaidžia 5 kartus mažesnėje salėje gretimais.
Na o dabartinis Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streikas yra tarsi vyšnia ant torto, vainikuojanti visus šios valdžios pasiekimus. Juk Šimašius Vilniaus gatvių „harmonizavimą“ ir kitus panašius savo, taip pavadinkim, darbus, pristatinėjo kaip poreikį vilniečiams iš asmeninių automobilių persėsti į viešąjį transportą. Įsivaizduokime, kad dalis miestiečių gerbiamo mero paklausė. And here we are…
Senovės Graikijoje buvo tokia legenda apie karalių Midą, kad viskas, prie ko prisiliesdavo Midas, virsdavo auksu. Ko gero, panaši lemtis ištiko ir mūsų gerbiamą merą. Tik bėda, kad viskas, prie ko prisiliečia Šimašius, virsta ne auksu, bet kiek kitokia substancija. Tokia, kuria ūkininkai laukus tręšia…