Iš Laisvės radijo žurnalistų pranešimų apie situaciją Donecke: Ukrainos VRM tiria Gorlovkos deputato nužudymą. Verslininkai su šeimomis palieka Slavianską.
Markas Krutovas, Vladimiras Ivachnenka | svoboda.org
Ukrainos vicepremjeras Vitalijus Jarema trečiadienį pareiškė, kad šalies pietryčių regionuose suaktyvinta antiteroristinė operacija, nukreipta prieš neteisėtas ginkluotas formuotes Kramatorske, Slavianske ir kituose Donecko bei Luhansko sričių miestuose. VRM tiria Kramatorsko miesto tarybos deputato Vladimiro Rybako žiaurų nužudymą, o smulkaus ir vidutiniojo verslo atstovai, nesulaukdami ryžtingų UST (Ukrainos saugumo tarnyba – Tiesos.lt) ir kariuomenės veiksmų, palieka neramius miestus.
Iš Slaviansko – ginkluotų prorusiškų aktyvistų faktiškai užgrobto miesto – Laisvės radijo korespondentas praneša, kad kol kas nepastebėta jokių veiksmų, bylojančių apie antiteroristinės operacijos atnaujinimą. Pirmasis vicepremjeras Vitalijus Jarema tokias žurnalistų abejones bandė išsklaidyti Kijevo spaudos konferencijoje: „Yra nemažai rizikos, kad gali nukentėti vietos gyventojai. Šito Rusija tik ir laukia. Mes privalome operaciją įvykdyti labai tvarkingai ir teisės požiūriu nepriekaištingai, kad nenukentėtų taikūs žmonės“. Pirmojo vicepremjero žodžiais, rytų Ukrainoje šiuo metu „dirba profesionalai, išaiškinantys teroristus, jų ginkluotę ir buvimo vietas“.
Situacija Slavianske, iš Donecko galutinai atėmusiame neformalų pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ sostinės titulą, lieka įtempta. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija tiria Gorlovkos miesto tarybos „Batkyvščinos“ partijos deputato Vladimiro Rybako mirtį. Išvakarėse jo kūnas su kankinimų žymėmis buvo rastas šalia Slaviansko. Trečiadienį VRM pranešė, kad V.Rybako nužudymu įtariami grupuotės, užgrobusios administracinius pastatus Slavianske, nariai. Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba šią informaciją patikslino: UST Antiteroristinio centro spaudos konferencijoje Kijeve žinybos spaudos sekretorė Katerina Kosareva žurnalistams pranešė, kad prie nužudymo prisidėjo du Rusijos piliečiai – papulkininkis Igoris Bezleris (šaukinys „Bies“ [liet. nelabasis – Tiesos.lt]), tarnavęs Rusijos Ginkluotųjų pajėgų genštabo Vyriausioje žvalgybos valdyboje, ir Igoris Strelkovas (šaukinys „Strelok“ [liet. šaulys – Tiesos.lt]). Paskelbta šių asmenų paieška.
Slavianskas, barikados prie miesto Tarybos pastato (AFP)
Kaip pareiškė VRM, šalia deputato kūno rastas dar vienas lavonas su kankinimų žymėmis. Vladimiras Rybakas buvo žinomas kaip vieningą Ukrainą palaikančių mitingų, vykusių Donecko srities rajono centre Gorlovkoje, organizatorius, bandęs ant miesto Tarybos pastato vietoj „Donecko respublikos“ vėliavos iškelti Ukrainos valstybinę vėliavą.
Lieka neaiškus JAV ir Izraelio piliečio, amerikiečių leidinio „Vice“ žurnalisto Saimono Ostrovskio likimas. Kaip išvakarėse pareiškė Slaviansko vadinamasis „liaudies meras“ Viačeslavas Ponomariovas, „Ostrovskio niekas nepagrobė, dabar jis yra UST pastate ir rengia eilinį reportažą“.
Saimono Ostrovskio parengta medžiaga apie Gorlovkos miesto milicijos skyriaus užgrobimą:
Pastarosiomis dienomis užgrobtame UST pastate laikoma neaiškaus statuso – gal kaip įkaitė, gal savanorė – Slaviansko miesto merė Nelia Štepa, anksčiau pareiškusi palaikanti ginkluotus aktyvistus, vėliau pasisakiusi prieš juos. Leidinys „Gorodskaja pravda“ pranešė apie dar vieną pagrobtą asmenį – vietos milicijos skyriaus viršininką papulkininkį Olegą Prochorovą, o tinklalapis „Langai“ iš Ivano-Frankovsko srities Kalušo miesto rašo apie tai, kad jau ilgą laiką nepavyksta susisiekti su savo korespondentu Donecko srityje Eugenijumi Ganičiu.
Ukrainos Gynybos ministerija šiandien išplatino informaciją apie tai, jog Slaviansko ir greta esančio Kramatorsko gyventojai su pagalbos prašymais kreipiasi į ukrainiečių armijos lauko stovyklas ir užkardų postus. Laisvės radijo korespondentas Slavianske sako, kad Donecko srityje jokių ukrainiečių karo stovyklų ir užkardų nėra, todėl kalbėti galima tik apie artimiausią armijos bazę Charkovo srityje, Iziumo mieste, už 50-ies kilometrų nuo Slaviansko. Taip pat nepatvirtinti ir armijos vadovybės pranešimai apie tai, jog Kramatorsko aerodrome evakuojami iš pavojingo regiono norintys pasitraukti gyventojai: vietos gyventojų liudijimu, iš čia nepakilo ir čia nenusileido joks lėktuvas ar sraigtasparnis.
Pasak Laisvės radijo korespondentų, Slavianske ir apylinkės miestuose toliau persekiojami ukrainietiškai kalbantys žmonės. Dvidešimt vieningos Ukrainos šalininkų iš Kramatorsko balandžio 20 dieną nuvyko į gamtą švęsti Velykų. Kažkuriuo metu prie jų privažiavo keli žmonės, ėmė aiškintis susirinkusiųjų politines pažiūras ir pradėjo šaudyti, sužeidė vieną žmogų.
Tokie ir panašūs įvykiai baugina ir daugelį vietos verslininkų. Jie pasiryžo išvažiuoti iš miesto, o daugelis pasilikusiųjų garažuose suslapstė savo brangius užsieninius automobilius ir persėdo į paprastesnes mašinas. Slaviansko verslininkas Vitalijus, paprašęs neskelbti pavardės, papasakojo, kad protesto veiksmuose nedalyvaujantiems žmonėms tenka pasikliauti tik savo jėgomis:
– Atvirai kalbant, aš apskritai negaliu pasitikėti Ukrainos valdžia, nes matau visišką jos bejėgiškumą, nesugebėjimą vykdyti karo veiksmų arba pasiekti susitarimų šalies viduje. Visiškai nematyti, jog ji dirbtų. Visi tie grasinimai, antiteroristinės operacijos yra paprasčiausias žmonių bauginimas. Normali valdžia šitaip nesielgia. Išeities nėra. Aš jos dabar nematau ir dauguma žmonių taip pat jos nemato. Kai buvo paskelbta „Donecko respublika“, daugeliui atrodė – „jie mus išgelbės“. Tačiau manau, kad tokia nuomonė yra klaidinga.
Visas miestas paralyžiuotas. Nors tam tikra žmonių dalis valdžią užgrobusius asmenis vertina palankiai, tačiau daugiau gyventojų ne protestuoja, o paprasčiausiai susigūžę ir nedrįsta imtis kokių nors konkrečių veiksmų. Kalbu ne apie galėjimą pareikšti savo nuomonę, o apie paprasčiausią gyvenimą. Žmonės bijosi ką nors pirkti ar daryti. Todėl verslas gerokai smuko žemyn. Jei pas mus būtų kas nors gaminama, tuomet žmonės nesėdėtų barikadose, o ką nors darytų, tik tuomet pakiltume. Kol kas matau, kad smunkame į minusą, kad žlungame. Gamyba sustabdyta, keliai užtverti, žmonės sėdi barikadose. Nuo ko jie saugo miestą? Patys nuo savęs? Nuo ukrainiečių?
Vakar šimtai Slaviansko žmonių išėjo į gatves atsisveikinti su trimis vietos gyventojais, nužudytais vienoje iš separatistų užkardų, kurią neva užpuolė „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistai. Pats „Dešinysis sektorius“ savo dalyvavimą šiame įvykyje paneigė ir, Ukrainos saugumo tarnybos vertinimu, tai buvo rusų specialiųjų tarnybų suorganizuota inscenizacija, turėjusi sukurti dingstį įvesti į Ukrainos teritoriją Rusijos kariuomenę (daugiau skaityti kitoje Tiesos.lt publikacijoje).
Šnekas apie Donecko regione veikiančius „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojus Vitalijus vadina „kliedesiais“:
– Visus rytų regiono žmones tuo „Dešiniuoju sektoriumi“ paprasčiausiai įbaugino. Esu buvęs vakarinėje Ukrainos dalyje, mačiau tą „Dešinįjį sektorių“ ir nepasakyčiau, kad jie ten visi šimtu procentų geri vaikinai – tai aiškiai matyti, juk jie taip pat vaikšto apsiginklavę. Tačiau jie neturi ketinimų nužudyti ar sutramdyti kiekvieną rusiškai šnekantį ar Ukrainos rytuose gyvenantį žmogų. Tačiau jeigu žmogus kalba ukrainietiškai čia, tuomet jis priešas. Skleidžiama propaganda: mus užpuls „banderovcai“, jie nori mus pavergti. Tai paprasčiausias kliedesys!
Slaviansko „liaudies meras“ Viačeslavas Ponomariovas
– Kas dėl Slaviansko miesto „liaudies mero“ Viačeslavo Ponomariovo, tai jo kriminalinė praeitis yra akivaizdi, – sako Vitalijus.
Skirtingai, nei daugelis miestą palikusių jo draugų, verslininkas kol kas čia pasilieka, tačiau netiki, kad ginkluoti žmonės savo noru išeitų iš Slaviansko:
– Suprantama, būti gimtajame mieste, kai aplinkui vaikšto kaukėti ir ginkluoti žmonės, nelabai malonu. Yra baimės, kai nežinai, kas jie tokie, ką yra sumanę, kaip jie reaguotų į vieną ar kitą tavo veiksmą. Norėčiau, kad šie žmonės išeitų iš miesto, tačiau matau, kad savo valia jie neišeis. Tuo tarpu mūsų milicija net ir iki visų šių įvykių normaliai nedirbo, miestas per daug nesitikėdavo milicijos paramos. Man, pavyzdžiui, labiausiai nepatinka meru pasiskelbęs Ponomariovas. Šis žmogus nesukelia pasitikėjimo. Šimtu procentų esu įsitikinęs, kad praeityje jis buvo susijęs su nusikalstamomis struktūromis. Jei jau žmogus buvo nusikaltėlis, manau, kad toks jis išliks visą gyvenimą. Nežinau, ar jis buvo pažeidęs įstatymus ar ne, tačiau apie tai galima spėlioti pagal išvaizdą ir pasisakymus. (Ukrainos žiniasklaida tvirtina, kad nuo 2009 metų federalinė Rusijos tarnyba yra paskelbusi Viačeslavo Ponomariovo paiešką. Oficialių šaltinių duomenimis šią informaciją patvirtinti žurnalistams kol kas nepavyko. – Laisvės radijo past.)
Srities valstybinės administracijos pastatas Donecke
Jeigu Slavianske ir apylinkių rajonų centruose situacija išlieka itin sudėtinga, tai valdžios derybų pastangomis Donecke šiandien pasiektas pirmasis rezultatas. Prorusiškieji aktyvistai išlaisvino du užgrobtos Srities valstybinės administracijos pastato aukštus. Šiuo metu specialistai įvertina patirtus turto nuostolius ir netrukus valdininkai galės sugrįžti į savo kabinetus ir tęsti darbą, – pranešė Donecko srities gubernatorius Sergejus Taruta spaudos konferencijoje.
Tam tikros sėkmės Kijevui šiandien pavyko pasiekti dar vienoje srities gyvenvietėje – Sviatogorske (30 km nuo Slaviansko, 5 tūkst. gyventojų). Kaip skelbiama oficialiame Ukrainos VRM tinklalapio pranešime, „separatistai buvo išstumti už gyvenvietės ribų“.
Kad nors kiek darytų įtaką situacijai, Ukrainos vyriausybė kol kas daugiausia pasitelkia pareiškimus. Ministrų kabinetas trečiadienį kreipėsi į Rusijos valdžią dar kartą kviesdamas paisyti Ženevos susitarimų, atšaukti iš Ukrainos teritorijos rusų kariškius ir viešai atsiriboti nuo separatizmo bei terorizmo palaikymo. Pareiškime sakoma, kad savąją susitarimų dalį Kijevas vykdo: tarp kitų, inicijuotas konstitucinės reformos, numatančios regionų valdžios įgaliojimų padidinimą, procesas, vyriausybė garantuoja specialaus rusų kalbos statuso apsaugą ir sustiprinimą. Be to, Aukščiausiajai Radai pateiktas įstatymo projektas dėl šalies rytuose veikusių protestų dalyvių amnestijos.
Kas dėl tarptautinio dalyvavimo sprendžiant Ukrainos krizės problemas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – Tiesos.lt) šiandien pranešė išplečianti savo misiją Ukrainoje nuo šimto iki maksimaliai įmanomų penkių šimtų stebėtojų. Šio sprendimo tikslas – užtikrinti Ženevos susitarimų vykdymą, sakoma organizacijos pranešime.