Jau visai nelinksma.
Jau šį trečiadienį, prieš pat kovo 11-tą, Seimas svarstys, ar imtis prievartos prieš nenorinčius testuotis (daugiau skaityti ČIA). Kitaip sakant, kažkada buvę neprivalomi testai tampa privalomi ir tik laiko klausimas, kada tas pats bus padaryta su vakcinomis. Fantaziją įjungus, galima įsivaizduoti, kaip pripratę prie laisvės ribojimų, per kažkurį laiką galim atiduoti bet ką. Ir tai ne kliedesiai – pasaulio galios atstovai aiškiai pareiškė, kad laimingiausias žmogus tas, kuris nieko neturi. Net nežinau, kaip reaguoti į tokius dalykus. Viskas vyksta prieš pat mūsų akis, o mes ramiai sėdim ant sofkutės ir laukiam, kol viskas pagerės.
O kas, jei nepagerės? Kiek kartų viskas buvo nukelta? Tai begalybė. Man jau darosi baisu dėl savo proto. Taip norėtųsi iš to pabėgti, ignoruoti, pamiršti ir eiti ant sofkutės „pralaukti“, bet tai neįmanoma. Baisu, kad per daug pasakysiu, nes Bilotaitė jau ir už neigiamą informaciją apie vakcinas planuoja bausmes. Jau matau dešimtis būdų, kaip aukštai esantys žmonės, kuriems esu nepatogus, gali su manimi susidoroti ir įkišti ten, kur nieks manęs nebegirdės. Va dabar pradedu suvokti, į kokį siaubą įsivėliau.
Bet už tai žinau, kad mane išgirdo jau daug žmonių, o aš nieko blogo nepadariau, ir jei mane kažkur įkiš ir naikins, žinosiu, kad taip pasielgę jie padarė didžiausią klaidą, nes to tauta jau neatleis. Aukštai sėdintys monstrai, kurie dabar mane stebite ir planuojate, kaip reikėtų mane užčiaupti ar sunaikinti, žinokite – aš esu taikus ir noriu geriausio. Esu pasirengęs bendradarbiauti Lietuvos labui, bet jei pradėsite griauti mano ir kitų nepriklausomų lietuvių gyvenimus, laikysite mūsų šeimas savo nuosavybe ir laušitės į mūsų namus, tai garantuoju, kad negailėdami kraujo, kaip įprasta, savo namus – šalį nuo jūsų teroro išsaugosime.
Jokios prievartos mūsų valstybėje nebus, ir jei prievartai nepritariančius pradėsite čiaupti, doroti fiziškai, kišti į kalėjimus ir atimsite visą turtą, jau galėsit save vadinti pralaimėtojais, nes mūsų gretose galiausiai stovi visa tauta ir pats Dievas.
Žmonės, dirbantys Seime, ir premjere, Seimo pirmininke, prezidente, nesvarbu, ar sprendžiate patys, ar vykdote neapibrėžtų užsienio asmenų nurodymus, bendradarbiaukime dėl laisvos ir laimingos Lietuvos. Mes, žmonės, pasirengę jums padėti. Kartu galime apsaugoti Lietuvą nuo užsienio siaubūnų ir toje kovoje jūs neturite būti vieni. Svarbiausia – atvirumas. Pinigus šią akimirką pamirškime, įsivaizduokime, ką galime sukurti tik iš geros valios, su motyvu pasaulį padaryti geresnį? Patys geriausi dalykai pinigų nekainuoja. Kartu išsaugokim laisvą, galinčią pasirinkti ir nepriklausomą Lietuvos valstybę!
Tai parašiau ne dėl to, kad jaučiuosi vertas tai parašyti. Po galais, man labai nesmagu rašyti tokius dalykus ir manau, kad tikrai netinkamai elgiuosi, bet aš nematau, kad kažkas tai būtų parašęs ir galėčiau laikyti jį lyderiu, kurio man pačiam taip trūksta. Man perskaityti štai tokius žodžius labai norėtųsi. Jie svarbūs ir labai tikiuosi, kad atsiras kas nors, kas būtų vertas lyderio vardo, ir gal kažkiek ši tekstą pakeitęs, galėtų jį perskaityti kaip savo paties žodžius. Manau, galima kažkiek susidaryti mano įsivaizduojamo lyderio įvaizdį iš to, ką čia aprašiau. Ir, gink Dieve, tikrai nevadinu savęs lyderiu. Su „palaikymu“ nepersistenkite ir komentaruose.
Ekrane gal atrodau labai kietas, bet realybėje prieš kelias dešimtis žmonių ir kalbos dovaną galiu prarasti. Ko dabar man reikia, tai nebent dvasinio palaikymo, nes aukštai esantieji nebūtinai norės bendradarbiauti, o tokiu atveju jiems tapčiau labai nepatogus. Dėl savęs nebijau, bet žinau, kad turiu šitame pasaulyje misiją, ko gero, nemažą ir labai nenoriu rimtai susimauti, nes žinau, kiek daug žmonių gyvenimų tai gali paliesti. Viskas ne dėl mano gyvybės, bet dėl mano sprendimų, kuriuos Dievas jau numatęs, bet vis tiek juos priimu laisva valia ir galiu suklysti, taip pakenkdamas kitiems.
Noriu dar pasakyti – jei kada dingčiau arba nebesugebėčiau išeiti į skaitmeninį eterį, viskas, ką norėjau pasakyti, surašyta šiame tekste. Ką dar būtų galima pridėti, tėra tik detalės.