Siūlome pasiklausyti, ką ir kaip apie Vasario 16-osios Lietuvą kalba Kovo 11-osios Lietuvos jaunoji karta. Išgirskime ir pagrįstą jos klausimą: kodėl Vasario 16-osios Lietuva sugebėjo tiek daug pasiekti („Jau buvome sukūrę nuostabią valstybę, kuri pati kūrė ir gamino lėktuvus…“), ir ryžtą („…tikrai galim tai pakartoti“).
Kviečiame įsiklausyti ir į jos nerimą, kad radikalūs sprendimai, kuriuos Seimas žada priimti pavasario sesijoje, – įteisinti lyčiai neutralias partnerystes ir ratifikuoti Stambulo konvenciją „mūsų nė kiek nepriartintų prie to idealo, dėl kurio tikrą kraują liejo Nepriklausomybės kovotojai…“ Atvirkščiai, jie, pasak filmo autoriaus Dovydo Norkūno, „negrįžtamai pakeistų mūsų valstybės ateitį“.
Jei dar nesate svarstę, kaip tai susiję, įsiklausykite ir į šį Dovydo atsakymą: „Aš tikrai norėčiau būti šių laikų Antanas Gustaitis, bet jei po 10 metų mano vaikus atims už tai, kad juos mokiau vertybių, kurios neatitinka genderizmo ideologijos, ir neleisiu jiems eiti į mokyklą, kad jie nematytų tų nesąmonių, tai tikrai nekursiu kovinių lėktuvų valstybei, kuri man net neužtikrina laisvės ugdyti savo vaikus…“
Atsiliepkime ir į jo raginimą realiais darbais susigrąžinti savo valstybę, padovanoti jai ateitį.
Mažų mažiausia, ką tikrai dar galime ir jau vien todėl turime pareigą padaryti, tai pasirašyti dvi peticijas: peticiją prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą (rasite ČIA) ir peticiją prieš lyčiai neutralių partnerysčių įteisinimą (ČIA).