Dr. Violeta Vasiliauskienė. Apie „gender identity” ir Stambulo konvenciją

laikmetis.lt

Kalbant apie Stambulo konvenciją, nuolat keliamas klausimas, kaip aiškinti lyties socialiniu aspektu (angl. gender) sąvoką. Stambulo konvencijos aiškinamasis memorandumas teigia, jog „šioje apibrėžtyje vartojama sąvoka „lytis socialiniu aspektu” nepakeičia Konvencijoje vartojamų sąvokų „moterys” ir „vyrai”. Bet ar tuo viskas pasibaigia?

Straipsnyje, kuriame nustatoma nediskriminavimo pareiga, kaip vienas iš nediskriminavimo pagrindų nurodoma „socialinės lyties tapatybė” (angl. gender identity). Šie du terminai ir yra tas Trojos arklys, kuriuo bus padaromas plyšys mūsų teisinėje sistemoje, siekiant įvesti šiuos naująja genderistine ideologija kvepiančius terminus. Iš ko tai sprendžiu?

Tame pačiame aiškinamajame memorandume, aiškinant pagal 4 straipsnį nustatytą nediskriminacijos pareigą, teigiama, jog „tam tikros asmenų grupės taip pat gali patirti diskriminaciją dėl savo socialinės lyties tapatybės, kuri, paprasčiau tariant, reiškia, kad lytis socialiniu aspektu (angl. gender), su kuria jie tapatinasi, neatitinka lyties, kuri jiems buvo priskirta gimstant (angl. sex).

Tai apima tokias asmenų kategorijas kaip transseksualai arba translyčiai asmenys, persirengėliai, transvestitai ir kitos asmenų grupės, neatitinkančios visuomenės nustatytų „vyrų” arba „moterų” kategorijų.“ Taip, diskriminacija neleidžiama būtent Konvencijos taikymo srityje, tačiau turėkime mintyje, kad Konvencija reglamentuoja ir švietimo sritį, taip pat numato pareigą naikinti stereotipus. Kiek plačiai ši nediskriminavimo pareiga galėtų būti aiškinama, nėra aišku.

Kaip suprantama socialinės lyties tapatybė, nurodo kiti Europos Tarybos dokumentai, pavyzdžiui, aiškinamasis dokumentas „Sexual Orientation and Gender Identity“, kur socialinės lyties tapatybė apibūdinama kaip giliai jaučiamas asmens individualus lyties patyrimas, kuris gali sutapti arba nesutapti su gimimo metu priskirta lytimi ir apimti asmeninį kūno pojūtį ir kitas lyties išraiškas (t. y. „socialinės lyties raišką”), pavyzdžiui, aprangą, kalbą ir manieras.

Dokumentas toliau nurodo, kad „Transseksualūs asmenys – tai asmenys, kurių socialinės lyties tapatybė skiriasi nuo lyties, kuri jiems buvo priskirta gimstant, ir asmenys, kurie nori parodyti savo socialinės lyties tapatybę kitaip, nei jiems buvo priskirta gimstant. Tai apima asmenis, kurie mano, kad turi, nori ar pasirenka drabužiais, aksesuarais, manieromis, kalbos manieromis, kosmetika ar kūno modifikacijomis pateikti save kitaip, nei tikimasi pagal lyties vaidmenį, kuris jiems buvo priskirtas gimstant.

Tai, be daugelio kitų, apima asmenis, kurie nesitapatina su etiketėmis „vyras” ar „moteris”, transseksualus, transvestitus ir persirengėlius. Transseksualas – tai asmuo, kuriam gimstant buvo priskirta „moteriškoji” lytis, tačiau jo lytinė tapatybė yra „vyriškoji” arba priklauso vyriškosios lyties tapatybės spektrui. Translytė moteris – tai asmuo, kuriam gimstant buvo priskirtas vyriškosios lyties požymis, tačiau jo lytinė tapatybė yra moteriškoji arba priklauso moteriškosios lyties tapatybės spektrui.“

Kaip nediskriminavimo principą supranta Europos Taryba, galime matyti iš jos dar 2010 metais priimtos rekomendacijos dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ir socialinės lyties tapatybės. Be kitų dalykų, valstybėms rekomenduojama:

„20. Anksčiau nustatyti reikalavimai, įskaitant fizinės prigimties pokyčius dėl lyties keitimo teisinio pripažinimo, turėtų būti nuolat peržiūrimi, siekiant pašalinti žeminančius reikalavimus.

21. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių asmens lyties keitimo visiškam teisiniam pripažinimui visose gyvenimo srityse užtikrinti, ypač sudarant galimybes greitai, skaidriai ir prieinamai keisti asmens oficialiuosiuose dokumentuose nurodytą vardą, pavardę ir lytį; valstybės narės taip pat turėtų, esant poreikiui, užtikrinti, kad nevalstybiniai subjektai atitinkamai pripažintų ir pakeistų pagrindinius dokumentus, pvz., išsilavinimą ar darbą patvirtinančius pažymėjimus.

22. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad, pakeitus lytį ir tai teisiškai pripažinus pagal 20 ir 21 punktus, būtų veiksmingai užtikrinta transseksualų teisė sudaryti santuoką su jų naujai lyčiai priešingos lyties asmeniu. […]

26. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimai dėl tėvų pareigų vaikams ar vaikų globos turėtų būti priimami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šie sprendimai būtų priimami nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

27. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimai dėl įvaikinimo turi būti priimami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, valstybės narės, kurių nacionaliniai teisės aktai leidžia įsivaikinti vieniems gyvenantiems asmenims, turėtų užtikrinti, kad įstatymai būtų taikomi nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. […]

32. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, turėtų būti imamasi tinkamų priemonių visais lygmenimis abipusei tolerancijai ir pagarbai mokyklose skatinti, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tai turėtų apimti objektyvios informacijos apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę teikimą, pvz., mokyklos programoje ir šviečiamojoje medžiagoje, taip pat reikiamos informacijos, apsaugos ir palaikymo teikimą moksleiviams ir studentams taip juos įgalinant gyventi atsižvelgiant į savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Be to, valstybės narės gali parengti ir įgyvendinti mokyklos lygybės ir saugumo politiką bei veiksmų planus ir gali suteikti galimybę pasinaudoti tinkamomis antidiskriminacinėmis mokymo ar pagalbos ir mokymo priemonėmis. Šios priemonės turi būti nustatytos atsižvelgiant į tėvų teises jų vaikų mokymo srityje. […]

40. Sportinė veikla ir priemonės turi būti prieinamos visiems nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; ypatingai reikėtų imtis veiksmingų priemonių, siekiant užkirsti kelią, neutralizuoti ir bausti už diskriminuojančius įžeidimus dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės per sporto renginius ar dėl jų.“

Jei turėsime pareigą nediskriminuoti dėl socialinės lyties tapatybės, kad ir tik pagalbos smurto aukoms aspektu, vis tiek šie terminai turės būti apibrėžti mūsų teisėje. O kur tai galėtų nuvesti, iliustruoja atvejai, kai iš katalikų tėvų Indianoje buvo atimtas jų „trans” tapatybę turintis sūnus, nes jie atsisakė į jį kreiptis jo norimais įvardžiais; 2021 m. Kanadoje mergaitės tėtis buvo pasodintas į kalėjimą už tai, kad jis prieštaravo savo dukros žalojimui gimties „keitimo“ operacijos metu bei nesutiko jos vadinti vyrišku vardu; kai „trans” moterys laimi varžybas prieš biologines moteris ar netgi varžybų metu jas sužaloja (kovos menų varžybų metu biologinei moteriai buvo sulaužyta kaukolė); nekalbant jau apie vaikų žalojimą įtikinant juos, kad vienintelis jų bėdų sprendimo variantas yra chirurginis lyties keitimas (pasak tyrimų, iki 30 proc. chirurgiškai pasikeitusių lytį vėliau nori sugrįžti į savo biologinę lytį). Šiuos dalykus būtų galima vardinti ir vardinti.

Klausimas kyla – kodėl būtent dėl Stambulo konvencijos laužoma tiek iečių? Juk rastume konvencijų žmogaus teisių srityje, kurių irgi nesame pasirašę, bet tokio spaudimo nepatiriame. Tai irgi verčia matyti, kad suinteresuotumas nėra vien tik smurto prieš moteris užkardymas, bet ir naujų ideologinių nuostatų formavimas.

5 6 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top