Bernardinai.lt
Šių metų JAV prezidento rinkimuose labai matoma kandidatų kova ir konfrontacija, o jų požiūriai į politinius klausimus yra mažiau akcentuojami. Kokie yra pagrindiniai skirtumai kandidatų požiūriuose į politinius klausimus?
Mokesčiai
Hillary Clinton akcentuoja pajamų nelygybę ir nori padidinti mokesčius pasiturintiems žmonėms. Ji taip pat pareikalavo didesnių mokesčių lengvatų viduriniajai klasei.
Remiantis Mokesčių fondo tyrimu, D. Trumpo mokesčių planas JAV vyriausybei kainuos apie 5,9 trilijonų dolerių, kurie bus išleisti per 10 metų laikotarpį. Dabartiniame politiko mokesčių plane numatyta mažinti verslo mokesčius bei panaikinti turto mokestį.
Darbo vietų kūrimas
D. Trumpas teigia, kad jis per 10 metų sukurs 25 milijonus darbo vietų. Jis nori sumažinti JAV pelno mokesčio tarifą iki 15 procentų, palyginti su dabartiniais 35 procentais. D. Trumpas mano, kad kurti darbo vietas gali paskatinti prekybos deficito bei mokesčių mažinimas.
Tuo tarpu H. Clinton nori daugiau investuoti į gamybą, technologijas, smulkųjį verslą. Tai, pasak jos, turi sukurti naujų darbo vietų. Politikė taip pat planuoja skirti daugiau finansų profesiniam mokymui. Lėšos tam turi ateiti per mokesčius, surinktus iš turtingesnių amerikiečių. H. Clinton teigia, kad nepriklausomi ekspertai nustatė, jog jos planas sukurs 10 milijonų naujų darbo vietų.
Imigracija
D. Trumpas nori pastatyti maždaug 2000 kilometrų sieną tarp Meksikos ir JAV. Šis jo planas labai kritikuojamas ir vadinamas nerealiu. Bet kandidatas į prezidentus jau nebekalba apie priverstinę deportaciją, kuri turėjo ištikti 11 milijonų nelegalių migrantų. Dabar Trumpas teigia, kad migrantus galima palikti JAV, bet pastarosios valstybės sienos turi būti uždarytos visiems musulmonams.
H. Clinton nori tęsti Baracko Obamos vykdomą imigracijos politiką. Ji nori įvykdyti imigracijos reformą, kuri leistų atvykėliams net ir be dokumentų gauti nuolatinį leidimą gyventi bei galiausiai tapti JAV piliečiais.
Užsienio politika
Kai H. Clinton buvo JAV senatorė ir valstybes sekretorė, ji rėmė Irako karą, taip pat palaikė JAV oro antskrydžius Libijoje. H. Clinton įkalbinėjo JAV administraciją, kad ši pradėtų kovą su „Islamo valstybe“. Ji rėmė JAV kariuomenės buvimą Afganistane bei stiprino JAV vaidmenį NATO argumentuodama tuo, kad reikia glaudžios sąjungos su Europa.
D. Trumpas kritikavo Irako karą bei kitus JAV veiksmus Viduriniuosiuose Rytuose. Bet jis irgi palaiko kovos su IS idėją ir teigia, kad JAV privalo surinkti dešimtis tūkstančių sausumos karių, kurie turėtų stoti į kovą su šia teroristine organizacija. D. Trumpas teigia, kad NATO turėtų ryžtingiau kovoti su terorizmu Viduriniuosiuose Rytuose, ir šalys narės turėtų daugiau lėšų skirti gynybai. Be to, jis pasisako už artimesnius ryšius su Rusija.
Prekybos susitarimai
D. Trumpas teigia, kad prekybos sutartys apsaugo JAV industriją, bet politikas yra nusiteikęs prieš Ramiojo vandenyno regiono laisvos prekybos sutartį (Trans-Pacific partnership), be to, jis yra pasiruošęs atnaujinti derybas dėl pasirašytų sutarčių, pavyzdžiui, NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis). Jis apkaltino JAV prekybos partneres Meksiką ir Kiniją dėl nesąžiningos prekybos, intelektinės nuosavybės pasisavinimo atvejų. D. Trumpas pagrasino uždėti muitus toms šalims, jei šios neįgyvendins reformų.
H. Clinton Ramiojo vandenyno laisvos prekybos sutartį kartą pavadino „aukso standartu“, kuris parodo, kaip turi atrodyti tarptautinės prekybos sutartys. Bet vis dėlto šiuo metu H. Clinton nepalaiko susitarimo bei yra nusiteikusi prieš Centrinės Amerikos laisvos prekybos sutartį. Politikė pripažįsta, kad JAV privalo prekiauti su kitomis valstybėmis, nors šaliai ne visada pavyksta išsaugoti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Pabėgėliai
D. Trumpas yra sakęs, kad pabėgėlių iš musulmoniškų regionų įsileidimas kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui. Jis paragino JAV nutraukti pabėgėlių perkėlimą iki tol, kol bus įgyvendintos pabėgėlių patikros procedūros, leisiančios demaskuoti ekstremistus. Kandidatas į prezidento postą teigia, kad Vidurio Rytų šalys, kurios prisiėmė atsakomybę įsileisti pabėgėlius iš Sirijos ir Irako, turi sukurti daugiau saugumo zonų, kuriose galėtų apsigyventi pabėgėliai, bėgantys nuo smurto.
H. Clinton nori padidinti priimamų Sirijos pabėgėlių skaičių JAV nuo 10 000 per metus iki 65 000. Ji teigia, kad pabėgėliai turėtų būti kruopščiai patikrinami. Politikė primena, kad istoriškai taip susiklostė, jog JAV priima visus, kurie bėga nuo smurto, ir šią tradiciją reikia tęsti.
Klimato pokyčiai
H. Clinton nuomone, klimato pokyčiai kelia grėsmę JAV saugumui, dėl to ji palaiko griežtą energetikos sektoriaus reguliavimą, nepritaria, kad būtų gręžiami naftos gręžiniai Aliaskoje bei tiesiamas naftotiekis iš Kanados.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose nekalba apie aplinkosaugos problemas. Bet savo kalbose jis teigia, kad jam patinka švarus vanduo ir oras, nors ir nori panaikinti Aplinkosaugos agentūros finansavimą bei atšaukti Paryžiaus susitarimą ir kitus panašaus pobūdžio dokumentus.
Abortai
H. Clinton dėl abortų turi tokią pačią nuomonę, kaip ir dauguma Demokratų partijos narių. Ji priešinasi sprendimui uždrausti abortus po 20 nėštumo dienos bei prieštarauja teisės aktams, kurie numato didesnį abortų reguliavimą. Taip pat ji palaiko vyriausybę, kuri finansiškai remia ne pelno organizacijas, teikiančias abortų paslaugas prievartos aukoms karo zonose. H. Clinton kritikuoja Respublikonų partijos užmojus sumažinti finansavimą tokioms organizacijoms.
D. Trumpas kovo mėnesį teigė, kad abortai turi būti nelegalūs ir procedūrą atlikusių žmonių turi laukti baudžiamoji atsakomybė. Vėliau šios idėjos buvo atsisakyta, ir D. Trumpas sakė, kad abortų legalumo klausimas turi būti paliktas spręsti kiekvienai valstijai atskirai. Jis palaiko abortų draudimą, bet, pasak jo, turi būti sudarytos išimtys, kada vis dėlto galima atlikti procedūrą, t. y. prievartos atveju, jei motinos gyvybei gresia pavojus bei kraujomaišos atveju.
Įstatymas ir tvarka
H. Clinton yra prieš privalomas minimalias bausmes, be to, ji teigia, kad policijos departamentuose dar egzistuoja rasizmas, su kuriuo reikia kovoti. Ji palaiko įstatymus, kurie draudžia rasinį profiliavimą.
Pasak D. Trumpo, smurtas ir teisių pažeidimas yra už JAV įstatymų ribų. Jis mano, kad JAV teisėtvarkos institucijos negali normaliai kovoti su nusikalstamumu dėl politinio korektiškumo. Su nusikaltėliais turi būti kovojama griežtai.
Ginklų įstatymas
Šiuose prezidento rinkimuose – kitaip nei praeituose – labai daug kalbama apie ginklų įstatymą. H. Clinton palaiko griežtą asmens patikrą ir pasisako prieš kovinių ginklų laikymą.
Trumpas yra už ginklų turėjimą. Jis teigia, jog susišaudymo metu ginkluoti žmonės galėtų apsisaugoti nuo nusikaltėlių. Jis kaltina savo oponentus, kad jie nori uždrausti ginklų turėjimą.
Pagal BBC parengė Elvyra Mickevič